Žiniasklaida Lietuvoje

Lapkričio 5 dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia kolegas žurnalistus, nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visuomenę prisijungti prie Europos žurnalistų organizuojamos pilietinės akcijos „Pakilkime už žurnalistiką!“.

Šia protesto akcija siekiama atkreipti valdžios ir visos visuomenės dėmesį į ekonominio sunkmečio metu žurnalistikai iškilusias grėsmes net ir demokratinėse šalyse. Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga viešai kreipiasi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę ir žiniasklaidos priemonių savininkus su siūlymu skubiai imtis priemonių, padėsiančių išsaugoti bent minimalius žurnalistikos standartus įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir taip užtikrinančių visuomenės teisę į informaciją ir socialinį dialogą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) lapkričio 5 dieną kviečia kolegas palaikyti europinę iniciatyvą ir savo susirūpinimą bei protestą dėl žurnalistikos likimo išreikšti bent vienu iš pasirinktų būdų. Redakcijos ir žurnalistai, taip pat įvairios organizacijos gali prisijungti prie susirūpinimo žurnalistikos padėtimi Lietuvoje ir šio atviro kreipimosi į valdžios institucijas ir organizacijas. Savo vardu pasirašydami kreipimąsi gali jį persiųsti Lietuvos žurnalistų sąjungai.

Taip pat LŽS siūlo žurnalistams savo darbo vietose lapkričio 5-ąją bent kelioms minutėms solidariai su kolegomis susirinkti ir bendros pertraukos metu kolektyve aptarti padėtį žurnalistikoje ir priemones, kurios padėtų gelbėti žurnalisto profesiją. Savo mintis, pasiūlymus bei užfiksuotas tokio susibūrimo akimirkas prašome atsiųsti Lietuvos žurnalistų sąjungai. Visi atsiųsti pasiūlymai ir mintys bus paskelbti viešai lapkričio 6 dieną ir išsiųsti sprendimus priimančioms institucijoms.

Europos žurnalistų bendruomenes neramina tai, kad didelėje dalyje žiniasklaidos priemonių verslo, politiniai ar kiti siaurų grupių interesai keliami aukščiau už žurnalistikos standartus. Ši problema ypač paaštrėjo dėl ekonominio sunkmečio - ypatingai gilią krizę išgyvenančioje spaudoje, radijuje ir televizijoje. Didžiausią susirūpinimą patiems žurnalistams kelia nykstantys etikos ir profesionalumo standartai žurnalistikoje. Tai susiję ir su mažėjančiomis žurnalistų socialinėmis garantijomis, ir su apskritai jau nuolatiniu reiškiniu tapusiu didelės dalies profesionalių žurnalistų atleidimu iš darbo pakeičiant juos pigesnį ir dažnai mažiau kokybišką turinį siūlančiais asmenimis.

Tos žiniasklaidos priemonės, kurios ne tik propaguoja sąžiningą žurnalistiką, bet ir socialiai atsakingai elgiasi su savo darbuotojais, šiandien patiria didžiulį spaudimą. Lietuvoje didelę grėsmę tokioms priemonėms kelia neskaidri konkurencinė aplinka, vis dar nesutvarkytas leidinių auditavimas, garbingos konkurencijos neskatinanti viešųjų pirkimų sistema, šiemet žymiai padidėjusi mokestinė našta.

Kaip žinia, dar pernai Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su žurnalistų bei kitų kūrėjų socialinio statuso problemomis. Šiuo metu Lietuvoje pagal vadinamąją autorinių sutarčių sistemą dirbantys kūrėjai turi tik dalį socialinių garantijų ir dėl to didelė dalis žurnalistų yra viena labiausiai socialiai pažeidžiamų grupių Lietuvoje.

Maža to, šiemet spaudoje reklamos apimtys lyginant su 2008 metais smarkiai nukrito. Devynių mėnesių reklamos plotas laikraščiuose sumažėjo 30,6 proc., žurnaluose – 34,1 proc. Radijo stotys per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius transliavo 24,3 proc. reklamos mažiau negu per 2008-ųjų tris metų ketvirčius. Nors reklamos transliacijų televizijose apimtys formaliai sumažėjo labai mažai, tačiau realios pajamos spaudoje, televizijoje ir radijuje smuko dar labiau nei yra bendras vidutiniškas reklamos apimčių nuosmukis. Tai verčia žiniasklaidos priemones taupyti. Dėl to dažnai mažėja atlyginimas ar socialinės garantijos žurnalistams ir kitiems kūrybiniams redakcijų darbuotojams. LŽS duomenimis, daugybėje redakcijų šiais metais palyginti su pernai realios dirbančiųjų pajamos sumažėjo net iki 50 procentų.

2009 metais net Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija panaikino per 80 etatų (maždaug 12 procentų  visų darbuotojų). Šiemet mažėjo ir LRT darbuotojų atlyginimai – 2009-aisiais vidutiniškai daugiau kaip 20 procentų. Naujajame sezone buvo mažinami laidų biudžetai – vidutiniškai apie 40 procentų. Šių priemonių LRT ėmėsi mažėjant abiems finansavimo šaltiniams – valstybė mažina biudžetą, drastiškai mažėja ir reklamos pajamos. Tapo akivaizdu, kad net visuomeninis transliuotojas Lietuvoje artimiausiu metu nebegalės vykdyti visų jam įstatymo priskirtų funkcijų ir dėl to nukentės, visų pirma, demokratijos lygis ir pati visuomenė.

Todėl akivaizdu, kad valstybinėms valdžios institucijoms nesiėmus jokių papildomų priemonių, kurios padėtų išgyventi žiniasklaidai, žurnalistika artimiausiu metu patirs bene didžiausią krizę per pastarąjį dešimtmetį. Pramoginis ir bent kokias pajamas generuojantis turinys gali didžiojoje dalyje žiniasklaidos priemonių apskritai išstumti žurnalistiką. Nesukūrus efektyvaus, veiksmingo ir greitai pradėsiančio veikti žiniasklaidos ir žurnalistikos gelbėjimo plano, politinė valdžia taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ne tik už sugriautas ilgametes Lietuvos žurnalistikos tradicijas, bet ir blogėjančią demokratijos padėtį Lietuvoje apskritai.

LŽS primena valdžios institucijoms, kad dar 2007 metais buvo priimta ir Europos Parlamento rezoliucija <Titre>dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje. Šiame dokumente Komisija ir valstybės narės raginamos išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinti, kad visi ES piliečiai visose valstybėse narėse galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida, o kai reikia, siūlyti pagerinimus. Be to, Europos Parlamentas mano, kad valstybės valdžios institucijų pagrindinis tikslas turėtų būti sąlygų, pagal kurias būtų užtikrinamas aukštas žiniasklaidos (įskaitant visuomeninės žiniasklaidos) kokybės lygis, skatinama žiniasklaidos įvairovė ir užtikrinama visiška žurnalistų nepriklausomybė, kūrimas.

Kai kurios Europos valstybės jau ėmėsi skubių priemonių gelbėjant nepriklausomą žiniasklaidą. Štai Prancūzijos valdžia skyrė milijonines sumas spaudos prenumeratai, kuria galės nemokamai pasinaudoti jaunimas. Daugumoje ES šalių taikomos ir PVM lengvatos spaudiniams. Deja, Lietuvoje kol kas nesiimta jokios panašios iniciatyvos. Maža to, net planuojama mažinti valstybės paramą kultūriniams ir kitiems projektams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Kaip žinia, dar šiais metais Seime planuojama priimti naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą. Nors jame sprendžiami daugelis problemų, tačiau iki šiol Lietuvos įstatymuose nėra aiškiai išspręsti keli esminiai klausimai: žiniasklaidos priemonių savininkystė (aiškūs leidimai ar draudimai bankams, politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą), žurnalistų socialinis statusas, efektyvios savireguliacijos sukūrimas, skaidrus valstybės žiniasklaidai skiriamos paramos ar užsakymų paskirstymas. Šiems klausimams aptarti ir spręsti turi būti bendrai organizuojama plati diskusija.

Priminsime, kad akciją „Pakilkime už žurnalistiką!“ 2007 metais inicijavo Didžiosios Britanijos ir Airijos žurnalistų sąjungos. Manoma, kad šiemet, t.y. praėjus vieneriems metams po pasaulinės finansinės krizės, nuo kurios smarkiai nukentėjo žiniasklaidos darbuotojai, žurnalistikos ir žiniasklaidos laukia dar liūdnesnė ateitis. Savo paskutiniame EŽF metiniame susitikime Bulgarijoje buvo priimta Varnos deklaracija, kuria skatinama viso Europos žemyno kampanija, siekiant atgaivinti įsipareigojimus žiniasklaidos ir žurnalistikos kokybei. Šia deklaracija bandyta atkreipti visuomenės dėmesį į vertybių svarbą, visuomenės dialogą ir visiems reikalingą spaudos laisvę.

Daugiau informacijos apie akciją galima rasti adresu http://europe.ifj.org/en/pages/stand-up-for-journalism .