Žiniasklaida Lietuvoje

Erika Straigytė

Seimas skubos tvarka ketina priimti Visuomenės informavimo įstatymo bei Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus. Priežastis nekalta: pakeitimai visų pirma būtini dėl to, kad būtų suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žiniasklaidos paslaugų teikimo. Tačiau darant tai, kas būtina, kai kurie politikai ar suinteresuotos grupės užsimojo į įstatymo pakeitimus įtraukti ir esmines permainas. O jos kelia daug diskusijų ir net įtarimų, kad politikai mėgina pažaboti žiniasklaidą ir ypač visuomeninį transliuotoją.

„Nauja įstatymo redakcija atvers Pandoros skrynią. Ko laukti? Laukti daug ir aštrių diskusijų,“ – sako Valentinas Stundys, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Išsakydamas savo poziciją, kad dabar galiojantis įstatymas visai nesprendžia tokių dalykų kaip žiniasklaidos komercializavimas ir jos atstovavimas tam tikroms verslo grupėms, bei užsimojęs sureguliuoti tai būsimais pakeitimais, valdantiesiems atstovaujantis politikas neslepia ir kitokių siekių. Pasak V.Stundžio, „Lietuvos radijo ir televizijos taryba yra prielipas prie LRT administracijos. Reikėtų aiškumo jos darbe, taip pat reikėtų, kad deleguoti nariai ir jų atstovavimas būtų susietas su politiniais ciklais.”

Tai reiškia, kad valdantieji norėtų ne tik kontroliuoti nacionalinį transliuotoją, bet ir įteisinti tai įstatymu. Kas laukia visuomenės? Ko gero, laidos, kurias užsako ir mokesčių mokėtojų pinigais apmoka politikai.

„Kodėl ta diskusija negalėjo įsisukti anksčiau? Reikia pataisų, kurios padėtų nacionaliniam transliuotojui išlikti visuomeniniu, o ne ribotų jo veiklą,” – kategoriškas Žurnalistikos instituto dierktorius prof. Žygintas Pečiulis.  „Arba – LRT atsiskaitymas Seimui. Taip neturi būti. Dėl finansavimo: prieš metus visai išbraukta abonentinio mokesčio idėja, o dabar mažinamas biudžetas. Kam šito reikia? Pritariu, kad reikia permainų, bet aš jas matau kitur. Reikia kuo greičiau atimti teisę iš LRT tarybos tvirtinti programų tinklelį,“ – įsitikinęs Ž. Pečiulis.

Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus turėtų papildyti ir  Ministrų kabineto pasiūlymai. Vyriausybė siūlo nustatyti specialius reikalavimus užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui. Jei šios paslaugos galėtų daryti neigiamą poveikį fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, jos turi būti teikiamos tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog nepilnamečiai tokių užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų jiems paprastai prieinamu būdu negalėtų klausytis ar žiūrėti.

Beje, naujomis nuostatomis siūloma atskirti reklamą kitose visuomenės informavimo priemonėse nuo televizijos reklamos.

Ar ribojant arba visai uždraudžiant reklamą nacionalinėje televizijoje galvojama apie jos išlikimą? Ar vėl bus sugrįžta prie abonentinio mokesčio idėjos? Ir kiek visuomenė pajėgi apginti nacionalinį transliuotoją nuo galimos politikų įtakos?

Apie visa tai – šį vakarą 21.10 val. tiesioginėje LTV diskusijų laidoje „Paskutinis klausimas su Jolanta Butkevičiene“.

Laidoje pakviesti dalyvauti  Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas STUNDYS, Seimo nariai Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ, Rimantas SMETONA, Žurnalistikos instituto direktorius prof. Žygintas PEČIULIS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktorius Nerijus MALIUKEVIČIUS, Lietuvos televizijos ir radijo generalinis direktorius Audrius SIAURUSEVIČIUS ir žiniasklaidos teisės ekpertė dr. Liudvika MEŠKAUSKAITĖ.