Žiniasklaida Lietuvoje

Indrė Vainalavičiūtė

Autorinės teisės, jų pažeidimai ir reglamentavimas – šių dienų visuomenėje ypač aktuali tema. Kovo 24-ąją Kultūros ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija dėl kompensavimo autoriams, atlikėjams, filmų ir fonogramų gamintojams už teisėtą kūrybinės produkcijos kopijavimą naudojant tuščias laikmenas ir įrenginius.

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma detaliau ir išsamiau reglamentuoti autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas tam tikromis socialiai svarbiomis aplinkybėmis: žmonių su negalia reikmėms, ugdymo procese, bibliotekų, muziejų ir archyvų fondams išsaugoti naudotis kūriniais ir gretutinių teisių objektais be teisių turėtojų leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo.

Prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime teigiama, kad siūlomais pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti papildomas pajamas menininkams už jų kūrinių teisėtą atgaminimą asmeniniais tikslais, naudojant tuščias laikmenas ir atgaminimui skirtus įrenginius.

Šiuo metu toks atlyginimas renkamas nuo garsajuosčių, vaizdajuosčių, mini diskų, CD, DVD, „Blu-ray“ diskų pardavimo kainos. Kultūros ministerija siūlo į šį sąrašą įtraukti atminties korteles, USB atmintines, asmeninių kompiuterių kietuosius diskus, vaizdo ir garso leistuvus su atminties įtaisu ir įrašymo funkcija, šias funkcijas atliekančius televizorius bei TV priedėlius. Siūlomas kompensacinio atlyginimo dydis – ne daugiau kaip 3 proc. atgaminimo įrenginių ir ne daugiau kaip 6 proc. tuščių laikmenų didmeninio pardavimo kainos.

Konferencijos dalyvių teigimu, už šias laikmenas ir įrenginius kompensacinis atlyginimas teisių turėtojams yra mokamas ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Įstatymo projekte siūlomi kompensacinio atlyginimo tarifai neviršija Europos Sąjungos valstybėse taikomų tarifų vidurkio.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už minėtas tuščias laikmenas ir atgaminimo įrenginius, būtų skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės paramos programai.

„Kaip žinote, ministerija atsako ne tik už tai, kas vadinama kultūra, bet ir už žmones, kurie tai daro – rašo knygas, kuria spektaklius ir pan.“, – sakė R. Vilkaitis. Ministras patikino, jog autoriai taip pat turi valgyti, auginti vaikus ir pan.

„Ar kiekvienas Lietuvos pilietis yra vertas teisingo atlyginimo už darbą? Ar atsakome už visus piliečius, ar tik tuos, kurie sugeba savimi pasirūpinti?“ – retoriškai klausė ministras ir teigė, kad būtent menininkai nepatyrė ekonomikos gerėjimo, bet kartu su visais kitais sluoksniais patyrė lėšų karpymą.

Konferencijos dalyviai tikino, kad šis siūlymas yra tik minimalūs reikalavimai, padėsiantys Lietuvai įsilieti į kitų ES šalių gretas, kuriose tokia metodika sėkmingai taikoma.

Prodiuseris Justinas Garliauskas sakė: „Kalbame ne apie mokestį ar akcizą, tai atlyginimas, kuris mokamas kitose ES šalyse. Tai nėra naujas įstatymas, kaip kad bandoma parodyti. Pasikeitė ir pačios laikmenos, juk ir mobilieji telefonai atlieka kur kas daugiau funkcijų – muzika, filmai ir pan. Susiduriame su situacija, kai visi sutaria, kad reikia mokėti, bet niekas nenori mokėti ir baksnoja vienas į kitą pirštais. Aš vakarais gatvėmis nevaikštau, juk negaliu sakyti, kad nemokėsiu už gatvių apšvietimą.“

Žinomas kino režisierius ir autorių atstovas Arūnas Matelis sakė: „Nėra kito būdo, kaip suvaldyti pirataujančius asmenis, juk nepastatysime policininko prie kiekvieno žmogaus. Mano filmai per metus atsiunčiami nelegaliai daugybę kartų, kodėl rūpinamės importuotojais, o ne kūrėjais?“A. Matelio teigimu, Lietuvos menininkai apvagiami.

Meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Kornelijus Platelis pritarė kolegų išsakytoms mintims: „Menininkams tenka mokėti mokesčius ir esame ant ribos, kai laisvas menininkas priverstas išnykti nuo Lietuvos paviršiaus, nes nebegali išsilaikyti. Valstybė, nusavindama kūrybos produktą, turėtų kompensuoti šiek tiek bent mažas pajamas gaunantiems menininkams. Mano skaičiavimais, per metus reiktų apie 200 tūkst., kad žmonės galėtų nevaržomi kurti.“

Į klausimą, kaip bus sprendžiama ši problema, kultūros ministras sakė: „Vyksta diskusijos, numatytas ministrų lygio susitikimas ir turime priemonių, kaip žmonėms aiškinti, kad tai mūsų visų bendruomeninis reikalas.“

Konferencijoje taip pat buvo užsiminta, jog tokia kompensacija būtų mokama mažas pajamas gaunantiems menininkams, o pati tokio kompensavimo sistema leistų įgyvendinti dar keletą pakeitimų – įvesti apmokamą kūrybinę prastovą ir suteikti menininkams socialinio draudimo garantijas.

Alfa.lt