Žiniasklaida Lietuvoje

Žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas” duomenimis, mobilieji operatoriai, bendradarbiaudami su žiniasklaida, bene daugiausiai linkę pasitelkti užsakytus straipsnius – 2009 m. jie sudarė ketvirtadalį visų mobiliųjų operatorių komunikacijos, tokius tyrimo duomenis paskelbė „Verslo žinios”.

Išnagrinėjus užsakytus straipsnius apie aludarius, paaiškėjo, kad 85 proc. atvejų straipsniai buvo publikuoti be užsakymo numerio. Tokie straipsniai apie bankus sudarė beveik pusę, ne gyvybės draudimo bendrovių – apie du trečdalius užsakomųjų straipsnių.

„Užmaskuotų užsakytų straipsnių daugeliu atveju atskirti beveik neįmanoma – jie atrodo kaip įprasti, turi autorių, parašyti tradiciniu stiliumi”, - sako Akvilė Katilienė, „Mediaskopo” Analizės skyriaus vadovė.

„Įrodyti nupirktą straipsnį ar laidą yra be galo sunku. Tariasi dvi suinteresuotos šalys. Sandorio niekas neformina, sutartinai tylima, o įkliuvus abi pusės neigia”, - teigia Deividas Velkas, žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas. Prielaidos, žodinio liudijimo, kad laida ar straipsnis nupirkti, teisme nepakanka – reikia raštiško įrodymo, pripažinimo. Anot, D. Velko, to pasiekta dar nebuvo nė karto.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2009 m. atlikto laidų stebėsena, jos metu nustatyta 16 galimų paslėptos reklamos atvejų. 2010 m. gauti skundai dėl 4 atvejų spaudoje.