Matas Šalčius - didis tarpukario Lietuvos patriotas, idealistas, nenustygstantis vietoje, ieškantis pasaulyje tiesos ir gyvenimo prasmės, žmogus atidavęs savo jėgas šalies švietimui ir nepriklausomybei. Pradžioje Matas Šalčius buvo pedagogas ir tuo labai didžiavosi, mokė vaikus lietuvių kalba, kai ji tuo metu buvo draudžiama. Jis - Šaulių sąjungos įkūrėjas, o ši organizacija buvo vienas iš Lietuvos nepriklausomybės pamatų. M.Šalčius buvo neeilinė asmenybė, pralenkusius visa galvą intelektu savo bendraamžius, jo erudicija ir įžvalga buvo stulbinanti, tai žmogus, negailestingai pliekęs prisitaikėlius, pataikūnus ir karjeristus. Pasak Česlavo Kudabos - tai fenomenas mūsų kultūros istorijoje, kuriuo reikia didžiuotis.

M.Šalčius buvo daugelio tarpukario Lietuvos organizacijų įkūrėjas, steigėjas, vedėjas, direktorius, sekretorius ar iniciatorius. Daugelis jo straipsnių ir pasisakymų buvo to meto aktualiomis temomis, pradedant švietimu ir baigiant ūkininkavimo problemomis. Tačiau svarbiausias jo palikimas - „Svečiuose pas keturiasdešimt tautų" šešių dalių knyga, už kurią 1936 metais gavo Spaudos fondo įsteigtą premiją. Ši knyga, tapusi to meto bestseleriu, M.Šalčių išgarsino ne tik Lietuvoje, bet ir visose pasaulio lietuvių bendruomenėse. Šioje knygoje autorius buvo įžvelgęs Europos Sąjungos atsiradimą ir įvardijo ją Paneuropos vardu, su sotine Viena. Jis rašė, kad norint pažinti naują kraštą, reiki įeiti į jo gyvenimą, išgirsti tos šalies širdies plakimą, bendrauti su vietos žmonėmis ir valgyti su jais kartu vieną duoną. „Pasaulis yra kupinas visokeriopos bjaurasties, bet jis gražus vien dėl to, kad jame yra Tadž Mahalas". M.Šalčius paragavo ir alpinisto duonos, savo akimis matė Everestą: „Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytų reginių stačiai nutrenkė. Aš stovėjau kaip nebylys be žado prieš šį gamtos didingumą. Tai štai ji ta tikroji kalnų ir sniego viešpatystė savo visoje grėznoje!" rašė jis „Svečiuose pas 40 tautų" V knygos dalyje.

Matas Šalčius gimė 1890 metais, šį rudenį rugsėjo 20 dieną Vilniaus rotušėje šventėme 120 - ąsias gimimo metines. Pažymint šią datą, 2011 m vasario 5 - 26 dienomis į Filipinus išvyksta Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo organizuota „Filipinai '11 M.Šalčiui atminti" ekspedicija maršrutu Vilnius - Minskas - Arabų Emyratai - Manila.

Ši ekspedicija jau antroji, skirta garsaus tarpukario Lietuvos keliautojo, žurnalisto ir rašytojo Mato Šalčiaus atminimui. Pirmoji „Bolivija - Peru‘ 05 M.Šalčiui atminti" ekspedicija vyko prieš penketą metų į Pietų Ameriką ir turėjo labai konkrečią užduotį - kiek įmanoma tiksliau nustatyti M.Šalčiaus palaidojimo vietą. Pirmosios ekspedicijos vadovas buvo Klajūnų klubo prezidentas Gintautas Babravičius, todėl labai simboliška, kad ekspedicijos palydėtuvės vyksta Vilniaus savivaldybėje.

Antrosios ekspedicijos tikslas yra priminti Lietuvai ir pasauliui apie Matą Šalčių, nunešti į Filipinus informaciją apie Lietuvą ir atitinkamai parvežti žinių apie svetur gyvenančius mūsų tautiečius. Jeigu pirmoji ekspedicija turėjo apčiuopiamą tikslą, ši ekspedicija turi diplomatinę misiją ir jos užduotis sukelti kuo didesnę informacinę bangą. Ekspedicijos globėja Seimo pirmininkė ponia Irena Degutienė prisipažino, kad apie Šalčių mažai ką žinojo. Dabar žino visas Seimas, reiškia ir visa Lietuva. Susitikti su mumis iš Švedijos buvo atvykusi Filipinų ambasadorė ponia Maria Zeneida Angara Collison, jos pastangų dėka ekspedicijos dalyvių jau laukia Manilos universitete, Rotary klube, žurnalistų sąjungoje, Filipinų Turizmo departamente. Lietuvos Garbės konsulas Filipinuose, ponas Romualdas Vidžius vasario 16 - sios proga ketina surengti didelį minėjimą ambasadorių korpusui, kur jis pristatys iš Lietuvos atvykusią ekspediciją. Galime sakyti, kad Filipinai jau žino apie Šalčių, o taip pat informacinė banga nusiris ir aplink pasaulį. Tai tik viena diplomatinė ekspedicijos pusė, toliau ekspedicija keliaus po salas maršrutu, kuris beveik sutampa su 1933 metų Mato Šalčiaus maršrutu. Lankysime salas - Panay, Guimaras, Mindanao, Camiguin, taip pat Bohol salą, kurioje gyvena mažiausi planetos primatai - tarsyrai. Lietuviškai jie vadinami - ilgakulniais. Mažyčiai padarai suka galvas beveik 180 laipsnių kampu, dieną vos juda, tačiau naktį gali šokinėti po 5 metrus. Pasaulyje juos galima pamatyti tik Filipinuose ir Indonezijoje. Ekspedicija „Filipinai '11 M.Šalčiui atminti" savo simboliu pasirinko būtent ilgakulnį, kopiantį į trispalvę. Ekspedicijos dalyviai kelionę finansuoja savo lėšomis, o bendras organizacines - komunikacines išlaidas padengs Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Ekspedicijos programa susideda iš dviejų lygių. Antrasis bus ir su ekstremaliomis žygio detalėmis. Tai kopimas į 2954 m Mt. Apo vulkaną, raftingas Pulangi upe, nardymas koraliniame rife. Lankysime Šokoladines kalvas, kurios įtrauktos į UNESCO paveldą, jūros parką, vienuolynus, stebėsime gaidžių kovas, tarsyrų - ilgakulnių rezervatą.

Ekspedicijos eigą galima bus sekti internete. Dienoraščio blogo adresas - magelanokeliones.blogspot.com Taip pat bus siunčiami video reportažai www.lrytas.lt , bei spausdinami straipsniai „Lietuvos ryte". Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai" bus transliuojami tiesioginiai interviu per Skype programą su ekspedicijos dalyviais, o grįžus bus sukurtas filmas ir rodomas per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Į Filipinus vyksta trys pirmosios „Bolivija - Peru‘ 05 M.Šalčiui atminti" ekspedicijos nariai: Gerimantas Statinis, Elegijus Golcas ir Egidijus Jakubauskas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-02-04 16:38

Atgal