Užsienio naujienos Lietuvos žiniasklaidoje tradiciškai yra vietinių šalies naujienų užnugaryje. Tai logiška, nes viskas, kas vyksta čia ir dabar skaitytojui bet kurio atveju yra svarbiau nei tai, kas vyksta už jūrų-marių. Tačiau būtent užsienio naujienos leidžia informacijos vartotojui sudaryti apibendrintą pasaulio vaizdą bei pagilinti žinias apie jį. Žiūrint iš šio požiūrio taško galima teigti, kad užsienio naujienoms Lietuvos žiniasklaidoje suteikiamas pakankamai menkas dėmesys.

Tačiau bendras vaizdas nėra katastrofiškas. Būtent šioje vietoje galima paneigti klaidingą teiginį, kad viskas Lietuvoje juda tik į blogąją pusę (nors pati žiniasklaida tuo teiginiu kartais piktnaudžiauja). Mano požiūriu situacija su užsienio naujienomis Lietuvos žiniasklaidoje pagerėjo. Ko gero, tai nutiko dėl kelių objektyvių priežasčių.

Pirmiausiai, naujausių technologijų paskatinti globalūs informacijos srautai leidžia greičiau ir pigiau sužinoti apie tai, kas vyksta pasaulyje bei perteikti šią informaciją vietiniams skaitytojams. Informacine prasme pasaulis tampa mažesnis, o įvykiai jame subjektyviai įvyksta arčiau, negu ankščiau. Gal toks teiginys ir skamba absurdiškai, tačiau galima pabandyti paaiškinti jo esmę - atstumai pasaulyje yra išlikę tie patys, kaip prieš šimtą ar tūkstantį metų, tačiau transporto technologijos ir išvystyta infrastruktūra leidžia įveikti juos žymiai greičiau. Lėktuvu tą pačią dieną galima pasiekti kitą žemyną, nekalbant apie kitą šalį ar miestą. Tai reiškia, kad keliautojui pradedančiam savo kelione iš, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto lygiai taip pat gali būti aktualu tai, kas vyksta galutiniame jo kelionės taške. Tai aktualizuoja užsienio naujienų svarbą.

Kita objektyvi priežastis - Lietuvos dalyvavimas globalioje politikoje. Užsienio naujienų kokybės pagerėjimą vien per besibaigiančius metus paskatino Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos tarybai. Užsienio naujienų srautą pagyvino daugiau aktualijų iš kitų ES valstybių. Taip pat ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje lapkričio pabaigoje paskatino Lietuvos žiniasklaidą labiau domėtis šios programos dalyviais - pirmiausiai, žinoma, Ukraina, tačiau didesnio dėmesio susilaukė ir kitos valstybės - Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova.

Didesnį tiek žiniasklaidos, tiek jos vartotojų susidomėjimą Europos Sąjungos aktualijomis vertinčiau kaip labai pozityvų dalyką, nes jis priartina mus prie supratimo, kad tokių geopolitinių susivienijimų kaip ES ar NATO aktualijos yra lygiai tokios pat svarbios Lietuvai, kaip ir tai, kas vyksta mūsų šalies teritorijoje. Žinoma, išlieka pavojus, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiui (o tai nutiks jau po kelių dienų) nuslūgs ir dėmesys ES naujienoms.

Be to, nežiūrint į visus paminėtus pozityvius poslinkius, Lietuvos žiniasklaida niekaip neįveikia vienos paradoksalios tendencijos. Pasižiūrėjus į dažną Lietuvos visuomenės informavimo priemonių užsienių naujienų lauką galima konstatuoti, kad šios žiniasklaidos vartotojas neblogai informuoti apie tai, kas vyksta Rusijoje ir JAV, kai ką nusimano apie Baltarusiją (ir apie tai, kas yra autoritarinis režimas), iš dalies orientuojasi Arabų pavasario situacijoje, tačiau vargu ar numano, kuo gyvena mūsų artimiausi kaimynai ir sąjungininkai - Latvija, Estija ir Lenkija. Net kai naujienoms iš paminėtų valstybių pavyksta prasibrauti į mūsų informacinę erdvę, jos dažniausiai nedžiugina - atrodo, kad tam, jog pradėtume kalbėti apie savo kaimynus reikalinga tragedija - tokia kaip „Maksimos" prekybos centro stogo griūtis Rygoje - ar sugadinti santykiai (kaip Lenkijos atveju).

Paaiškinti įvardintą situaciją irgi yra nesunku. Ekonominė mūsų žiniasklaidos padėtis neleidžia turėti savo korespondentų ne tik kur nors pripažintuose pasaulio jėgos centruose, bet ir artimiausiuose užsienio sostinėse. Tai, ką mes matome Lietuvos žiniasklaidos užsienio naujienose dažniausiai yra didelių naujienų agentūrų ar globalių žiniasklaidos tinklų platinami vaizdai ir istorijos. Tai galima pavadinti greitu informaciniu maistu mūsų smegenims. Daugumai to ir užtenka ir, matyt, būtų keista reikalauti iš žmonių, kad jie labiau domėtųsi užsienio naujienomis.

Tačiau liūdna dėl to, kad kartais atrodo, jog ir Lietuvos politikai semiasi informaciją apie užsienio šalis iš tų pačių ribotų šaltinių. Ko gero daug kas girdėjo apie strateginės Lietuvos partnerystės su Lenkija idėją. Mintis gera (ir aš pats jai pritarčiau), tačiau jei mes daugiau domėtumėmės Lenkijos aktualijomis ko gero mums nebūtų paslaptis, kad savo strateginius siekius Varšuva sieja, kaip bebūtų gaila, ne su Vilniumi, o su pirmu smuiku susivienijusios Europos orkestre griežiančiu Berlynu. Tad labiau besidomėdami užsienio naujienomis (ypač mūsų kaimynų aktualijomis) išvengtumėm bent dalies tuščių kalbų ir darbų.

Rubrika „Žiniasklaida Lietuvoje" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.