2018 m. lapkricio 21 d., Treciadienis

Užsienio naujienos

*print*

Niujorke startavo pirmasis Baltijos šalių kino festivalis

2018-10-27
 
Spalyje vyko pirmasis Niujorko Baltijos šalių kino festivalis. Keturias dienas truksiančioje kino šventėje buvo parodyta aštuoniolika Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmų. Iš jų - net 7-ios JAV ir 9-ios Niujorko premjeros.
Pagrindinio festivalio partnerio „Scandinavia House" kino salėje niujorkiečiai galėjo pamatyti naujausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražius ir ilgametražius vaidybinius filmus, dokumentikos ir animacijos darbus, o festivalio atidarymo vakarą - itin retai už Europos ribų matomus Baltijos šalių įsimintiniausius kino klasikos kūrinius. Sudaryti įdomią ir patrauklią programą padėjo ir žinomas kino ekspertas Donaldas Dewey'ėjus.
„Visada apima ypatingas jausmas, lietuviškus filmus pristatant užsienyje. Šį kartą mums didelė garbė dalį Europos kino atvežti į Niujorką - vieną svarbiausių pasaulio kultūros centrų, - sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas, atvykęs atidaryti pirmojo Niujorko Baltijos šalių kino festivalio. - Kartu su rengėjais atlikome didelį darbą, tad tikiu, jog Niujorko žiūrovams bus smalsu pamatyti filmus, sukurtus tuo metu, kai mūsų trys Baltijos šalys, deja, nebuvo globalių kultūrinių mainų dalimi. Linkime, kad pažintis su naujuoju Baltijos šalių kinu bei susitikimai su režisieriais taptų praturtinančia patirtimi niujorkiečiams."
Šis Baltijos šalių kino festivalis - tai pirmasis trijų Baltijos valstybių bandymas atsirasti itin tirštai įvykių pripildytame Niujorko kino žemėlapyje. „Mums visiems teko pasukti galvas, kad parinktume tinkamą datą festivaliui, jog šis rastų tinkamiausią vietą tarp kitų Niujorke vykstančių kino renginių," - sako Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė.
Niujorko Baltijos šalių kino festivalio idėja gimė prieš dvejus metus. Jos autorius - Latvijos garbės konsulas Niujorke Daris Delins, pakvietęs lietuvius ir estus prisijungti prie šios iniciatyvos. „Galvojau, kaip įdomiai galima būtų pristatyti niujorkiečiams valstybės šimtmetį švenčiančią Latviją, - sako D. Delins. - Mąsčiau, gal galėtume parodyti kokius nors filmus, nes kino kalba yra suprantama visiems. Tuomet šmėstelėjo mintis, o kodėl ne visų trijų Baltijos šalių filmus, juk visos trys švenčia savo šimtmečius 2018-aisiais!".
Po intensyvių derinimų, pokalbių tarp trijų partnerių festivalis pradėjo įgauti konkrečius rėmus. Vienas iš programos sudarytojų D. Dewey'ėjus sakė, jog atranka nebuvo lengva. „Atrodytų, kas čia tokio išsirinkti 18 mėgstamiausių filmų?! - apie programos sudarymo iššūkius pasakoja D. Dewey'ėjus. - Tačiau, kai kandidatai yra iš trijų šalių, atstovauja keturias kartas, kurias skiria kone pusė šimtmečio bei labai skirtingos filmų kūrimo sąlygos - neišvengiama, jog 18-ika mėgstamiausių kitų žmonių filmų nepateks į sąrašą. Tai yra įprastas atrankos prakeiksmas - jei visą laiką bandysi pamalonini visus, vadinasi, kažką darai labai labai blogai. Tad pirmiausia noriu pasakyti, jog Niujorko Baltijos šalių kino festivalis daro viską labai labai gerai", - šypsodamasis sako D. Dewey‘ėjus.
„Festivalio atidarymo vakaras buvo nekasdienis - publikai buvo pristatyti Latvijos, Estijos ir Lietuvos klasikos filmai, sukurti XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Iš tiesų, kino kalba yra vienas universaliausių būdų papasakoti mūsų trijų šalių istoriją, pristatyti kultūrą ir tradicijas, - sako G. Michnevičiūtė. - Ypatingai laukiama Niujorko premjera tapo Arūno Matelio dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta". Po jos vyko pokalbis su režisieriumi ir kino kritiku Luku Brašiškiu. Festivalio svečius turėtų itin sudominti Maximilieno Dejoie ir Virginijos Vareikytės dokumentinė juosta „Aš už tave pakalbėsiu". Manau, tema itin aktuali, nes sovietinis laikotarpis vis dar mažai suvoktas Vakaruose. Tikiu, kad daug kam bus įdomu padiskutuoti su pačia Virginija po filmo peržiūros."
Atidarymo vakarą žiūrovai pamatė Arūno Žebriūno „Velnio nuotaką" - 1974 m. išleistą pirmąjį lietuvišką miuziklą pagal Kazio Borutos apysaką „Baltaragio malūnas", latvio Ivaro Krauličio 1961 m. dokumentinį filmą „Baltieji varpai" ir šmaikštų esto Andreso Sööto 1968 m. dokumentinį filmą apie Taliną „511 geriausių nuotraukų iš Marso".
Antrąją festivalio dieną žiūrovams buvo pristatyta estų režisieriaus Jaako Kilmio 2017 m. veiksmo komedija „Disidentai", Estijos meistrų Raimo Jõerando ir Kiuro Aarma ironiška dokumentinė juosta „Rodeo". Paskutinę festivalio dieną vyko latvių režisierių Lauris Ābele ir Raitis Ābele dokumentinio filmo „Baltų gentys" premjera, o paskutiniuoju Niujorko Baltijos šalių kino festivalio akordu pasirinktas lietuvių režisierės Linos Lužytės šeimos drama „Amžinai kartu".
Baltijos šalių kino festivalį organizavo Latvijos garbės konsulas ir Lietuvos bei Estijos generaliniai konsulatai Niujorke, bendradarbiaujant su nacionaliniais Baltijos šalių kino centrais, Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos kultūros atašė JAV ir festivalio partneriais.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-10-27 16:22
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media