Užsienio naujienos

Vos 1 km - tiek arti Rusijos sienos dar nebuvau šiame kare atsidūręs. Tikrumoje net neketinau tiek rizikuoti, planavau vykti į miestelį, esantį 5 km nuo pasienio, bet klaidingu keliu nurodė važiuoti „Vaze" programėlė.

Kelią užtvėrusio blokposto savanoriai buvo linkę patikėti mano tvirtinimu, tačiau apie nelauktą atvykėlį privalėjo viršininkams, ir teko laukti iškviesto kontržvalgybininko apklausos.

Belaukdamas susibičiuliavau su Rudžiu - šunimi, kuris po to, kai iš gretimo kaimo išsibėgo beveik visi gyventojai, likęs be šeimininkų apsigyveno blokposte.

„Benamiais liko daug šunų, tačiau kiti vien atbėga pas mus pavalgyti, o Rudis apsigyveno" - paaiškino vienas iš savanorių. Nuotrauką darydamas šovinių gilzes šalia Rudžio specialiai pabėriau, nes čia kovos buvo labai aršios ir kelias tiesiog yra nuklotas gilzėmis bei bombų skeveldromis.

„Jūs, lietuviai, esate šaunuoliai, nuo pat pradžių daug mums padedate, o dabar nebeįleidžiate mašinų su RU numeriais, rodote visai ES pavyzdį" - pasakė vienas savanoris. Antras priėjęs patarė nebijoti apklausos ir paaiškino:

- Priešai apšaudo visus, net „Raudonojo kryžiaus" mašinas, o pasienio zonoje galima sutikti ne tik mūsiškius. Žurnalistai čia po vieną nevažiuoja, paprastai vyksta lydimi kariškių, tad jūs natūraliai sukėlėte įtarimų.

Viskas pasibaigė gerai, tačiau laikas buvo sugaištas ir planuotą interviu teko perkelti kitai dienai.

-Kaip bus su Rudžiu - pasibaigus karui jį paliksit likimo valiai?" - paklausiau savanorių.

-Ne, Rudį visi pamilome, jisai liks pas kažkurį iš mūsų, mes, kariūnai, keturkojų draugų neišduodame, - išgirdau atsakymą.

„O ar nėra sunku psichiškai dirbti patikros puste, kuris bet kurią akimirką gali būti apšaudytas?" - dar paklausiau.

-Vieni lengviau, kiti sunkiau su tokia mintimi susigyvenam, aš asmeniškai sunkiai, neretai geriu raminančius, bet pasitraukti neketinu, būsiu iki pergalės, nors dėl ligos armijai netinku ir savanoriumi čia esu" - atsakė labiausiai kalbus vyriškis, visgi perspėjęs, kad nieko negaliu fotografuoti ir negaliu kalbinti kelių likusių kaimo žmonių.

Kitą rytą prieš pakartotiną kelionę 5.50 val. iš lovos išvertė prasidėję garsūs sprogimai. Miestą sudrebino septynios priešo raketos, o oro pavojaus signalai įsijungė kaip visada pavėlavę, nes iki Rusijos miesto Belgorodo yra tik 88 kilometrai, ir raketos iš ten atskrenda greičiau, nei kad spėjama apie pavojų pranešti. Tokia realybė pasienyje.