Archyvas :: Sužeistą karį piktina linksmybės Kijeve ir vyrų slapstymasis nuo armijos
E.Butrimo nuotraukoje: 21 metų Denisas jau penkis kartus buvo sužeistas
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Sužeistą karį piktina linksmybės Kijeve ir vyrų slapstymasis nuo armijos2024-04-30 E.Butrimo nuotraukoje: 21 metų Denisas jau penkis kartus buvo sužeistas Eldoradas Butrimas, Specialiai LŽS iš Kijevo
„Šiandien išrašė iš ligoninės Kijeve ir atvykau Maidane uždegti žvakutę prieš kelias dienas Novo Michailivkoje žuvusiam draugui Maksimui; jam, kaip ir man, buvo 21 metai; žuvo eidamas į užduotį per artilerijos apšaudymą; Kijeve jaučiuosi blogai - negaliu žiūrėti, kaip žmonės džiūgauja, o vaikinai man tuo metu rašo apie kovas ir naujus kritusius; karo pradžioje, kai paskelbėme internete rinkliavą mašinai tai greit suaukojo, o dabar per dvi savaites vos 8000 hrivinų (200 eur), nors linksmybėms pinigų turi; volontiorų atvykimai džiugina, bet būna pikta, kai sužinai, jog kažkas rinko pinigus armijai ir su jais paspruko; nemėgstu ir tokių, kurie atvyksta labiau dėl pasireklamavimo; panašiai mano kaime pasielgė ir garsi parlamentarė Julia Timošenko - atvyko neva su humanitarine pagalba, bet pasifilmavusi išlėkė į kitą kaimą nepalikusi nieko susirinkusiems žmonėms; 2014 metai atėmė iš manęs gimtus namus ir daugumą draugų (jie liko Donecke ir neberandam bendros kalbos), o aš su tėvais išsikrausčiau už 100km pas senelę netoli Pokrovsko; dabar nebesusišneku ir su tais bičiuliais, kurie nekariauja; jų kalbos man tapo neįdomios, tuščios, tad mintimis grįžtu pas fronto brolius; nemėgstu, kai civiliai klausia kaip ten kare, nes to nepaaiškinsi, reikia patirti - kartais apšaudymas būna toks, jog net nosies negali iškišti, o kartais per pertraukas tarp bombardavimų sugebam ne tik parūkyti, bet ir kavos išsivirti; be to, pasakojimas apie karą yra tarsi krapštymas po gyvą žaizdą ir nakties košmarų gaivinimas; nežinau kaip po visko reiks grįžti į civilinį gyvenimą - stuburas pažeistas, šlubuoju, suprastėjo atmintis; pikta, kai Kijevo gatvėse matau tiek sportiškų vaikinų, kurie ne fronte, nors galėtų nuveikti daugiau nei aš; vieną stipruolį ištryniau iš draugų (gyrėsi, jog karui kilus eis mušti priešo, o tikrumoje paspruko į užsienį ir dabar nuotraukose išsišiepęs); gimdytojams neprasitariau, kad prašausi į armiją; tai sužinojęs tėvas pasakė, kad esu durnas, o mama pavyzdžiu rodė tuos, kurie slapstosi; jų priekaištai nenustebino, o liūdna pasidarė tada, kai tėvas tarstelėjo - „tavo klausa ir atmintis tapo blogesnė nei mano, pensininko"; vyksiu reabilitacijai pas seserį į Vinicą, ji dirba slaugytoja ir ne vien pergyvena dėl manęs, bet ir didžiuojasi, supranta, kad tokių „psichų" kaip aš dėka šalis atsilaiko" - kalbėjo Denisas.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-04-30 16:08
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)