Užsienio naujienos

Galerijoje „Bildkultur" Štutgarte (Vokietija)pradėjo veikti 2015 m. Balio Buračo premijos laureato Arturo Valiaugos personalinė fotografijų paroda. Pristatyti projektą, apjungiantį Kristijono Donelaičio „Metus", Mažąją Lietuvą bei Kaliningrado sritį, menininką pakvietė galerijos vadovas Matthias Diringer. Menininko viešnagę remia LR kultūros ministerija.

Dr. Matthias Diringerio teigimu, dar prieš penkiasdešimt metų į šį užmirštą Europos regioną dėmesį bandė atkreipti Tilžėje gimęs, šalia Nemuno užaugęs, vokiečių rašytojas Joahnnesas Bobrovskis. Dabartinėje Vokietijoje šis kraštas ir dabar nustumtas į užmarštį, tad mūsų menininko projektas - itin reikalinga ir laukiama pastanga sugrąžinti šį istoriškai reikšmingą kraštą į dabarties aktualijas.

Projektą prodiusavusios VšĮ „Kultūros meniu" direktorės Eglės Deltuvaitės teigimu, ši serija ir ją lydinti knyga dėl abi šalis jaudinančios temos Vokietijoje sulaukė išskirtinio dėmesio - tai jau penktasis parodos pristatymas Vokietijoje per du metus.

Fotografijos projekto tikslas - pažvelgti į Donelaičio Mažąją Lietuvą šių dienų kontekste. Nuotraukose užfiksuotos Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietovės yra susijusios su klasiko gyvenimu ir, tikėtina, buvo jo poemos socialinis peizažas. Vienas iš lietuvių literatūros pamatą sudarančių šedevrų - Kristijono Donelaičio  „Metai" -  ir Arturo Valiaugos „Ilgesio žemė" kartu liudija mūsų istorijos subtilumą, sudėtingą identitetą. Paradoksalu, kaip viena jauniausių - betgi ir universaliausių - meno šakų fotografija kuria sudėtingą dialogą apie mūsų identiteto suvokimą, istorijos įvykių vertinimą, kolektyvinę atmintį, interpretuodama vieną sudėtingiausių lietuvių literatūros kūrinių. Šis derinys, iš pradžių galintis atrodyti tartum nesusipratimas, suartina XVIII a. mąstyseną ir XXI a. patirtį, klausia, ar egzistuoja amžinos žmogiškosios vertybės, amžinos klaidos, ir jas patvirtina.

Lietuvos istorija, sovietmečio patirtis - visų A. Valiaugos serijų ir projektų atramos taškas, tačiau jo žvilgsnis į mus supančią aplinką nėra nostalgiškas, jis neieško praeities ženklų šiuolaikinėje kasdienybėje. Priešingai, A. Valiauga nagrinėja tai,  ko neliko, tai, kas pasikeitė ir kodėl. Autorius nesistengia iš fotografijos eliminuoti dabarties ženklų ar užmaskuoti neromantiškus, netaurius, buitinius, nepatogius matyti realybės fragmentus. Lietuviškas tapatumas jam svarbus šiandieniniame, XXI amžiaus Europos, pasaulio kontekste. Galima teigti, kad A. Valiaugai būdingas sąmoningas atviras kritinis žvilgsnis į šiuolaikybę, spalvos ir laiko pojūčio valdymas, fotografijos formos ir raiškos kaita atsižvelgiant į konkrečiai temai išsikeltą tikslą.

Paroda veiks Galerie Bildkultur, Markelstr. 19, D- 70194, Stuttgart, nuo vasario 1 iki kovo 5d.

Projekto partneriai: LR kultūros atašė Vokietijoje, Lietuvos kultūros institutas.