Vytautas Žeimantas
Kaune, 2021 metų spalio 26 dieną, eidamas 87 metus, mirė poetas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas Robertas Keturakis.
Robertas Keturakis gimė 1935 metų kovo 12 dieną Jonučių kaime, šalia Garliavos. 1954 metais baigė Garliavos vidurinę mokyklą, 1963 metais - Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą.
Nemažą savo gyvenimo dalį - net 24 metus jis atidavė Kaune leidžiamam žurnalui ‚Nemunas" kuriame dirbo nuo 1967 iki 1991 metų. Daugelis literatų jam yra dėkingi už palaikimą, ne vienas jų, R. Keturakio dėka, paskelbė pirmuosius savo kūrinius. Esu dėkingas ir aš už paskelbtus publicistinius rašinius.
1991-1997 metais jis dirbo žurnalo „Santara" redakcijose, vėliau buvo VDU leidyklos ir laikraščio „Kauno žinios" redaktoriumi. Nuo 1998 m. redagavo „Kauno istorijos metraštį" ir Kauno kunigų seminarijos auklėtinių kūrybos almanachą „Duc in altum".
Pastaraisiais metais R. Ketiurakis aktyviai bendradarbiauvo su Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centru. Nuo 2011 metų buvo Jotvingių Kryžiaus ordino narys. Parengė spaudai istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum" („Jotvingių kraštas") I ir II tomus.
Poeziją kūrė nuo jaunystės. Pirmąją poezijos knygą „Saulėtekis kely" išleido būdamas 26-erių. (1961), Vėliau pasirodė jo poezijos knygos „Balti sparnai" (1965), „Saulabroliai" (1969), „Atspindžiai" (1974), „Vėluojančių gatvė" (1977), „Veidą matau" (1980), „Žemės vardas" (1981 m.), „Kas mirksnį visur" (1982), „Perspėk kitus" (1985), „Septyni kalavijai" (1989), „Krintantis vakaro paukštis" (1993), „Neverk, mano broli, neverk" (1995), „Trys lelijos šventam Kazimierui" (1996), „Erškėtrožė ant Santakos delno" (2000), „Ir niekad vëlai" (2005), „Nuprausti mėnesienos" (2010). „Jotvingiai" (2011), „Užstalės eilės" (2014),"Tiktai akimirkos" (2015), „Nakties baltieji debesys" (2016), „Teesie" (2019), „Nežinomasis" (2020).
R. Keturakio ankstyvojoje poezijoje vyrauja jaunaviškas patetiškumas, žmogiškosios būties ir visuomeninės aktualijos. Vėliau atsiranda daugiau imtimumo, gimtojo kaimo ir vaikystės prisiminimų, kaunietiškų realijų, suskamba ir retorinės intonacijos. Vėlyvajai poeto kūrybai būdingas demėsingas žvilgsnis į žmogaus vidų, individo būties, gyvavimo refleksija. Nesvetima jam ir politinių, socialinių, kultūrinių pokyčių problematika, atsiradusi pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais.
R. Keturakis nesitenkino vien poezijos kūrimu. Išleido ir publicistikos bei eseistikos knygas „Reikia mylinčio žmogaus" (1979), „Likimus renkamės patys" (1986), „Namai ant traškančio ledo" (1996). Parašė romaną „Kulka Dievo širdy (2002), pasakas suaugusiesiems „Ahasferas (2005)".
Jo kūrinių paskelbta baltarusių, italų, latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų kalbomis.
Išvertė turkmėnų poeto S. Ovezberdyjevo rinkinį „Viltis" (1981). Į lietuvių kalbą vertė ir kitų šalių autorių kūrinius.
1966 metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.
R. Keturakis aktyviai rūpinosi ir jaunimo kūryba. Daug metų vadovavo Kauno Maironio gimnazijos kūrybinei bendrijai „Sietynas". Be jo buvo neįsivaizduojama Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijos veikla, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje 2015 m. atidarytas pirmosios laidos abituriento, poeto Roberto Keturakio vardo lietuvių kalbos kabinetas, o 2019 m. R. Keturakio biblioteka-kabinetas duris atvėrė ir Garliavos Jonučių progimnazijoje.
R. Keturakis, jo kūryba ne kartą buvo gražiai atžymėta. 1988 metais jis tapo „Poezijos pavasario" laureatu. 2001 metais jam buvo įteikta laikraščio „Lietuvių balsas" (Čikaga) premija. 2003 metais - Kauno miesto savivaldybės mero apdovanojimas Gerumo plyta. 2005 metais - Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius. 2006 metais -. Jono Aisčio literatūrinė premija. 2012 metais - Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014 metais - Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. 2020 metais - pasidabruotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalis ir Kauno rajono Garbės ženklas.
B. Ambrazevičiūtė ir V. Tamašauskienė sudarė ir 2008 metais Kaune išleido jo kūrybos apžvalgą „Robertas Keturakis: bibliografinė rodyklė".
„Daugybė literatų jautė nuoširdžią kūrybinę jo paskatą ir dėmesį. Jis įžvelgdavo talento blyksnius, jais džiaugėsi. Kilnus, doros ir taurumo įsikūnijimas, šviesusis Riteris. Ir gyvenime, ir kūryboje. Nuolat siekė Amžinybės šviesos. Į ją ir nukeliavo. Lenkiamės Jo šviesiam atminimui", - teigiama Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus paskelbtoje užuojautoje.
„Netekome jautraus ir itin atidaus gimtajam žodžiui rašytojo, kurio visą kūrybą lydėjo doros ir taurumo motyvai, aukšti etikos reikalavimai. Šis kultūrai pasišventęs žmogus į literatūrą palydėjo daug talentų ir visada džiaugėsi naujais atradimais. Dėl Roberto Keturakio mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir visiems, kuriems teko pajusti šios šviesios asmenybės šilumą", - sakoma premjerės Ingridos Šimonytės užuojautoje.
Rubrika "Tylos minutė" yra SRTRF projekto dalis.
Komentarai (18)