Tylos minutė

Vilniuje rugpjūčio 16 dieną amžinybėn iškeliavo žymi lietuvių dailės istorikė, kruopšti Lietuvos sakralinio paveldo tyrinėtoja, talentinga menotyrininkė, plataus akiračio kultūrininkė, subtiliu humoru ir ypatingu nuoširdumu pasižymėjusi daktarė Gražina Marija Martinaitienė. Velionė ėjo 87-uosius metus. Ji buvo poeto Marcelijaus Martinaičio našlė.

Gražina Marija Martinaitienė gimė 1936 m. liepos 8 dieną Širvintose. 1958 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1974 m. - Lietuvos dailės institutą (dailėtyrą), 1979 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute - aspirantūrą.

Gražina Marija Martinaitienė nemažai laiko skyrė ir žurnalistikai. Dirbo LRT radijuje, žurnale „Kultūros barai". Buvo žurnalųęs „Menotyra", „Lietuvos sakralinė dailė" viena sudarytojų ir autorių.

1981-1990 m. buvo Lietuvos dailės instituto Kultūros paminklų sąvado rengimo grupės vadovė, 1990-2002 m. Kultūros ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus vedėja, 2002-2012 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (iki 2010 Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Bažnytinės dailės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

Gražina Marija Martinaitienė buvo pirmoji Lietuvos dailės istorikė, kuri ėmėsi sistemingai ir nuosekliai inventorinti bei katalogizuoti Lietuvos sakralinį paveldą, subūrė talentingų bendraminčių grupę, su visais dosniai dalijosi savo žiniomis, išleido fundamentalius veikalus, skirtus Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių vertybėms, Lietuvos senajai bažnytinei tekstilei, kontušo juostoms.

Jos domėjimosi akiratyje taip pat buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patrankų bei varpų liejimas, Užnemunės kultūrinis paveldas ir lietuvių kryždirbystės fenomenas, dailininkų Juozo Mikėno bei Aloyzo Stasiulevičiaus kūryba. Pastaraisiais metais ji rūpinosi ir savo vyro, garsaus poeto Marcelijaus Martinaičio, palikimo skelbimu.

Jos mokslinių tyrimų kryptysbuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menas, bažnytinė dailė, tautodailė, paminklosauga.

Parengė monografijas: A. Stasiulevičius: Dailininkas ir miestas (rusų kalba, 1987), Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas (2002), Kontušo juostos Lietuvoje (2007), Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose (2010), Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose (2013), Ioannes Breutelt nos fecit (2014). Buvo atsiminimų apie skulptorių Juozą Mikėną sudarytoja (2017).

Parašė straipsnių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taikomąją dailę, bažnytinę dailę, profesionaliąją ir liaudies skulptūrą, kryždirbystę.

2009 metais G. M. Martinaitienė yra pelniusi LR Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminėms ir artimiesiems.