2024 m. birželio 15 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Televizija

*print*

LRT televizija: Lietuvių kalba nepriklausomos Lietuvos teismuose susidūrė su pasipriešinimu

2024-06-08
 
Iš dokumentikos ciklo „Teisingumo keliu“

Iš dokumentikos ciklo „Teisingumo keliu“

1918 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo svarbu sukurti modernią teisinę valstybę, turinčią nepriklausomus teismus, prokuratūrą ir advokatūrą. Vienas pirmųjų iššūkių buvo teisinė kalba, kurią reikėjo visų pirma sukurti, o jau tik tada išmokti. Lengva nebuvo, nes atgauto Klaipėdos krašto teismuose visi teisėjai kalbėjo vokiškai, o iš didžiosios Lietuvos atvykusiems teisininkams reikėjo ten ne tik dirbti, bet visų pirma susišnekėti. Apie tai - jau pirmojoje penkių dalių LRT televizijos dokumentikos ciklo laidoje „Teisingumo keliu".
Po vasario 16 - osios praeis geri penkeri metai, kol žodis Lietuvos teismuose taps lietuvišku. Kas buvo tie vyrai, metę iššūkį šimtmečius kurtai rusiškai ir vokiškai teisinei sistemai ir per kelerius metus ją pavertę lietuviška?
Pradžia nebuvo lengva. Tai liudija taikos teisėjas Rapolas Skipitis, savo prisiminimų knygoje „Nepriklausomą Lietuvą statant" rašęs: „Kaune tebesišvaistė vokiečių kariai, o prie Jonavos ir Jiezno buvo karo frontas su Rusijos bolševikais. Tą jaunutės Lietuvos valstybės sunkią padėtį suprato Vandžiogalos lenkuojanti milicija ir demonstravo nelojalumą Lietuvai. Man pradėjus eiti Kauno taikos teisėjo pareigas, iš trijų teismo valdininkų tik viena panelė Rašinskaitė temokėjo lietuviškai rašyti, o taikos teisėjo sekretorius Cigleris, nors ir kalbėjo lietuviškai, bet rašė labai blogai. Tačiau atsikuriančios Lietuvos teismo autoritetą reikėjo ginti". Jis prisimena, kad tuo metu Lietuvos dalyje aukštąjį teisinį išsilavinimą galėjo turėti ne daugiau nei 20 asmenų, šiek tiek daugiau buvo teisininkų nelietuvių - žydų, rusų, lenkų, ir vokiečių. Taigi, visų teisininkų anuomet Lietuvoje tebuvo tik apie 40, kurių didesnė pusė nemokėjo lietuviškai.
Dokumentikos ciklo „Teisingumo keliu" scenarijaus autorius Rimvydas Valatka į teisinės valstybės kūrimo istoriją leidžiasi tarsi į detektyvinį romaną, o režisierė Giedrė Genevičiūtė pabrėžia, kad šis projektas ne tik primins istorinius faktus, bet ir analizuos įvykių, nulėmusių Lietuvos teisinės valstybės vystymąsi, priežastis bei pasekmes.
Viršininkas, įspėjimas, kaltybė, įrodymas, bausmė, kaltinamasis, pareiškimas, liudytojas, trečiasis asmuo, įrodinėti, ieškinys, ieškovas, atsakovas, prašymas - tai buvo pirmieji teisiniai terminai, kuriuos kalbininkas Jonas Jablonskis paskelbė 1919 m. laikraštyje „Lietuva". Netrukus buvo paskelbtas 120 puslapių apimties rankraštinis rusų - lietuvių kalbų žodynas su teisės terminais. O jau 1921 metais ministro pirmininko Kazio Griniaus sudaryta Terminologijos komisija paskelbė net 68 oficialius lietuviškus teisės terminus. Tačiau ne visi jais buvo patenkinti, pavyzdžiui, advokatas Kazimieras Samajauskas buvo pasipiktinęs komisijos darbu ir pateikė savo pavyzdžius, siūlydamas Vyriausiąjį Tribunolą vadinti Aukštuoju teismu, pareiškėjus - skundikais, įtariamąjį ar kaltinamąjį - apskųstaisiais, o advokatus - teisių gynėjais.
Daug didesni iššūkiai laukė 1923 metais, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Integruoti Klaipėdą į Lietuvos teisinę sistemą tapo sunkiai įmanoma misija, nes ten veikė Prūsijos teisynas. Vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų Mykolas Romeris to meto spaudoje rašė, „kaip jis nusiplūkė, nes visą dieną su savo ribota vokiečių kalba Vyriausiajame tribunole turėjo versti teisėjui Plumickei, kuris ničnieko nesigraibo lietuviškai". Tuo metu Klaipėdos krašte vis dar galiojo vokiečių teisė ir vokiečių įstatymai, o Vytauto Didžiojo Universiteto Teisių fakulteto diplomas nebuvo pripažįstamas.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Ieva Deviatnikovaitė pasakoja, kad Klaipėdos krašte pirmą kartą byla lietuvių kalba buvo išnagrinėta tik 1934 metais: „Klaipėdos krašto autonominės institucijos sakydavo, kad teismuose lietuvių kalba yra menkos vertės, ten jos nereikia. O patys lietuviai, patekę į Klaipėdos krašto teismus, protestuodavo prieš vokiečių kalbą, teisėjui sakydami, kad jo nesupranta ar nepasitiki vertėju."
Situacija ėmė keistis 1934 metais, kai Klaipėdos krašto direktorijos pirmininku buvo išrinktas lietuvių kilmės klaipėdietis Martynas Reizgys. „Jis ėmėsi labai drastiškų žingsnių - pirmiausiai atleido teisėjus, kurie nemokėjo lietuvių kalbos, nors jie buvo paskirti dar prieš įsigaliojant Klaipėdos krašto konvencijai iki gyvos galvos", - pasakoja prof. Ieva Deviatnikovaitė. Martynas Reizgys pripažino Lietuvių universiteto, vėliau tapusio Vytauto Didžiojo universitetu, Teisių fakulteto diplomą, taip sudarydamas galimybę į Klaipėdos kraštą atvykti dirbti teisėjais Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusiems teisininkams. Jis taip pat patvirtino teisėjų atrankos tvarką, visiškai išgyvendindamas iki tol galiojusią vokiškąją.
„Šiame projekte kalbiname istorikus, teisininkus, politikus, kai kurie jų dar patys dalyvavo teisinės valstybės kūrime. Tikimės, kad šis, sodrus, apimantis paskutinį Lietuvos valstybės kūrimo šimtmetį, gausus informacine medžiaga, istorikų įžvalgomis ir vertinimu projektas taps puikiu vasaros sekmadienio popietės traukos objektu", - sakė dokumentikos ciklo „Teisingumo keliu" prodiuseris Arnas Vosylius.
Kūrybinė komanda dėkoja projekto partneriui Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų padaliniui, kuriame turėjo galimybę filmuoti dokumentikos ciklą, projekto mecenatui Kazimiero Motiekos fondui ir projekto partneriui Lietuvos advokatūrai.
Apie sudėtingą lietuviškos teisinės sistemos kūrimo pradžią - jau pirmojoje dokumentikos ciklo „Teisingumo keliu" laidoje sekmadienį, 15.45 val. per LRT televiziją.

 

Daugiau informacijos:
Giedrė Genevičiūtė
+370 68679699

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-06-09 12:31
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media