2021 m. kovo 7 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Žurnalistui, rašytojui, leidėjui Jeronimui Lauciui – tik 75!

2020-12-25
 
Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius

Vytautas Žeimantas

 


PRIE GLEBAUSKŲ KAIMO ĄŽUOLO
Taip, sausio 1 dieną mūsų geram kolegai Jeronimui Lauciui sukanka 75-eri metai. Tai graži proga plačiau pažvelgti į kolegos Jeronimo gyvenimą, jo darbus, kūrybą. Dabar jis gyvena Vilniuje, tačiau jį nuolat traukia Tėviškė, gražus ir jaukus Ramygalos kraštas, gimtasis Glebauskų kaimas. Per Parcinkulio atlaidus ar kitai progai pasitaikius skuba ten, kur pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. O jei darbai sutrukdo, tai jau per Vėlines, aplankęs Ramygalos kapinėse gulinčius tėvus Albiną ir Veroniką Laucius, jis būtinai užsuka į Glebauskų kaimą, nors ir žino, kad senosios tėvų sodybos jau nėra, išlikęs tik netoliese augęs metingas ąžuolas. Atėjęs, jis apkabina graublėtą medžio kamieną, prisiglaudžia prie jo galingo stoto, tarsi norėdamas pasisemti jėgų iš gimtosios žemės. Vėliau atsisėda, atsirėmęs į ąžuolo kamieną, ir tyloje susimąsto...
Iš čia, iš Glebauskų, prasidėjo jo kelias, čia lankė pradinę mokyklą, buvusią mažame mediniame namelyje ir turėjusią tik vieną mokytoją Nemanį, kuris žingeidžiame berniuke įžvelgė atsiveriančio talento kibirkštėles ir įkalbėjo tėvus leisti Jeronimą į didelius mokslus. Čia iš nustebimo išsiplėtusiomis akimis stebėdavo kaip tvirtos jo tėvo kalvio rankos laksto metalą, čia, matant akis užburiančią žaizdro kaitrą, turbūt, jam kilo noras tapti energetiku inžinieriumi.
Nors nemažiau jam darė įtaką ir kita gimtinės aplinka. Tėvų sodyba buvo gražioje vietoje, beveik Aukštaitijos širdyje. Tėvų meilė liaudies kūrybai, tautosakai, vaizdinga tėviškės gamta nuo mažų dienų skatino Jeronimą ne tik giliai pamilti gimtąją žemę ir jos žmones, bet ir vaizdžiai mąstyti.

  

NEEILINĖS LEMTIES ŽENKLAI 
Pirmoji Jeronimo Lauciaus publikacija spaudoje pasirodė 1978 metų pavasarį tuomet populiariame satyros ir humoro žurnale „Šluota". Tai buvo dvi miniatiūros. Pirmoje - trys sakiniai, antroje - du.
Dabar Jeronimo Lauciaus Lietuvoje nereikia pakartotinai pristatinėti - jis jau žinomas žurnalistas, rašytojas. Ir ne tik mūsų šalyje. Jo kūryba buvo ir yra verčiama į rusų, anglų, lenkų, vokiečių, baltarusių, prancūzų, tadžikų, serbų, esperanto ir kitas kalbas. Jis jau parašė ir išleido per 200 įvairaus žanro knygų. Bendras jo knygų tiražas jau peržengė 4 mln. egzempliorių. Kolega Jeronimas dabar išgyvena patį kūrybinį brandumą.
Taigi, nuo penkių sakinių iki kelių šimtų autorinių knygų... Per keturiasdešimt metų... Yra apie ką susimąstyti, yra apie ką pakalbėti.
Visų pirma norėčiau pasakyti, kad pažįstu Jeronimą ne tik iš jo knygų ar publikacijų spaudoje. Pirmą sykį sutikau jį senuose „Šluotos" žurnalo koridoriuose, nes ir aš nešiojau ten savo kūrybą. Susipažinau ir susidraugavau. Ši draugystė - asmeninė ir kūrybinė - tęsiasi jau penktą dešimtmetį.
Iškart norėčiau pabrėžti, kad kolegos Jeronimo gyvenimas nuo pat pirmų dienų buvo pažymėtas neeilinės lemties ženklais.
Jis gimė 1945 metais, pirmųjų pokario Kalėdų naktį. Tėvai Jeronimo gimimą užregistravo sausio 1-ąją. Ir iš karto jame pradėjo kristalizuotis du stebuklai - Kalėdų ir Naujųjų metų - kartu viename žmoguje. Gal jau todėl jis bus teisus, kai vėliau pasakys, kad yra gimęs du kartus?
Jeronimas 1963 metais, baigęs Ramygalos vidurinę mokyklą, įstoja į tuo metu labai populiarų Kauno politechnikos institutą. Įsigyja energetiko inžinieriaus specialybę. Pradeda dirbti meistru, vėliau - net vienos gamyklos direktoriumi. Jam sekėsi, galėjo ir toliau kilti karjeros laiptais.
Tačiau tą atmintiną 1977 metų vasario 22 dieną, jam jau įžengus į Kristaus amžių, įvyko pirmas likimo lūžis, o gal pranašingas Lemties prisilietimas. Tądien jis važiavo iš Nemenčinės į Vilnių. Kai privažiavo Balčio ežerą, netikėtai blykstelėjo mintis, kad jam lemta būti rašytoju ir kad nuo šios dienos turi pasirinkti naują gyvenimo kelią. Nedvejodamas pasuko automobilį į pakelę, atsisėdo ant kelmo ir išsiėmė tušinuką... Jo nepaleidžia iki šiol, tačiau pirmoji kolegos Jeronimo publikacija „Šluotoje" pasirodė tik po metų. Vėliau susikryžiavo ir mūsų keliai.

PIRMOSIOS KNYGOS - SUNKIAI
Iš pradžių kolega Jeronimas susidomėjo trumpaisiais žanrais - aforizmais ir miniatiūromis. Jo kūriniai pasižymi šmaikščiu lakonišku žodžiu, subtiliu humoru, taikliais pastebėjimais ir netikėtomis atomazgomis. Ir visa tai neretai tilpdavo viename sakinyje... Todėl jį noriai spausdina „Nemunas", „Švyturys", „Šluota", „Literatūra ir menas", kiti populiariausi to meto periodiniai žurnalai, savaitraščiai ir dienraščiai.
„Manau, kad rašytojas iš pradžių privalo išmokti vienu sakiniu pasakyti išbaigtą mintį, todėl pradėjau nuo aforizmų ir miniatiūrų", - teigia kolega Jeronimas.
Vėliau jis pradeda kurti noveles ir apsakymus. Kūryboje mažėja humoro, šmaikštumo, atsiranda kitos vertybės - įdomūs siužetai, gilus psichologijos pažinimas, meilės lyrika ir didelė pagarba paprastam žmogui. Visa tai išvysdavo dienos šviesą jam būnant valdininku. O valdiškas darbas ir kūryba yra gerokai antagonistinės sąvokos. Tačiau būsimasis rašytojas neapsinešė kanceliarinėmis dulkėmis, kasryt nešdavosi į darbą portatyvinę spausdinimo mašinėlę, slėpdavo ją seife ir paslapčia spausdino savo kūrinėlius. Tokia buvo jo kūrybinės veiklos pradžia.
Dabar kolega Jeronimas žinomas ir kaip daugelio pasakų autorius, tačiau pirmoji jo sukurta pasaka „Vaivos nuotykiai Žvilgsnių šalyse" dienos šviesą išvydo tik po daugelio metų.
Bepigu dabar išleisti knygą. Autorių laukia šimtai leidyklų. Sovietmetyje grožinę literatūrą leido tik viena „Vagos" leidykla, aplink kurią sukosi specifinis, valdžios aprobuotas autorių ratas. Svetimų, iš šalies atėjusiųjų, į grožinę literatūrą praktiškai neįsileisdavo.
Į tokią situaciją papuolė ir kolega Jeronimas, išdrįsęs atnešti į „Vagą" pirmąją savo pasaką. Ją padėjo į gilų stalčių, tačiau gavo pasiūlymą parašyti kelias pažintines knygutes vaikams tuo metu ėjusioje „Smalsučio" serijoje. Taip atsirado pirmosios kolegos Jeronimo knygutės vaikams: „Kas pastatė namą" (1982 m.), „Aš - elektra" (1983 m.), „Milžino gimimas" (1986 m.). Pastarojoje jis rašė apie elektrinės gimimą, tačiau mintyse jau ruošėsi naujajam savo gimimui.

„ŽVAIGŽDUTĖS" ŽURNALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Lemtis dovanojo stebuklą - prasidėjus Atgimimui, 1988 metų spalio 8 dieną kolega Jeronimas buvo paskirtas vieno seniausio vaikų žurnalo - „Žvaigždutės" - vyriausiuoju redaktoriumi. Kitam žmogui gal tai būtų eilinis paskyrimas, tik karjeros vingis. Kolegai Jeronimui naujos pareigos buvo tarsi antras gimimas. Pagaliau oficialus darbas ir pagrindinis gyvenimo tikslas susiliejo į vientisą darnią visumą. Dabar jis galėjo ramiai iš seifo ištraukti spausdinimo mašinėlę, pasidėti ją ant vyriausiojo redaktoriaus darbo stalo ir rašyti, kurti. Jis aktyviai įsijungia į žurnalistikos arimus, tampa LŽS nariu.
„Žvaigždutė", atėjus naujam vyriausiajam redaktoriui, greitai pradėjo keistis, tapo įdomesnė, artimesnė vaikams, daugiau spausdino vaikų kūrybos. Keitėsi ne tik „Žvaigždutė", kito ir situacija šalyje, ypač leidybos srityje. Nauji ir patrauklūs kompiuteriniai žaidimai, internetas, šimtai televizijos kanalų, hariai poteriai, rembai, terminatoriai, rodos, į pačius tolimiausius pakraščius išstūmė kūrėjus, kurie daugeliui tapo panašūs į seniai išmirusius dinozaurus.
O jei imtų ir atsirastų koks nors talentingas Vytė Nemunėlis - kur jis tą savo rudnosiuką kištų? Nebent į kokią bobutės kraičių skrynią. Ir vis tik tie užsispyrėliai ar keistuoliai - jaunieji kūrėjai išliko! Jie pradėjo spiestis aplink „Žvaigždutę". Geri pokyčiai padėjo jai išsilaikyti konkurencinėje kovoje, kuri daugelį senų leidinių sužlugdė. Neliko „Genio", „Aitvaro", „Jaunimo gretų", „Moksleivio" ir kitų vaikų bei jaunimo leidinių, o kolegos Jeronimo redaguojama „Žvaigždutė" eina iki šiol.

AFORIZMAI, MINIATIŪROS, PASAKOS, NOVELĖS, APSAKYMAI
Per tą laiką Jeronimą Laucių pagaliau pastebi ir knygų leidėjai. 1989-1991 metais „Vaga" išleidžia Jeronimo Lauciaus aforizmų rinkinį „Situacijos be anotacijų", „Spauda" - „Aforizmus iš perestroikos epochos", Klaipėdos „Rytas" - „Aforizmus iš gyvenimo", „Vyturio" leidykla išleidžia kolegos Jeronimo sudarytą aforizmų rinkinį „Buities priebutyje".
Pasirodo ir pirmosios kolegos Jeronimo miniatiūrų knygos. 1989 metais „Periodika" išleidžia miniatiūrų rinkinį „Vilties yra", 1992 metais „Spauda" - „Jei Tau sunku". Pastarasis novelių rinkinys susilaukė labai palankaus skaitytojų įvertinimo, vėliau buvo ne kartą kartojamas.
Reikia pasakyti, kad pirmieji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metai, kai neliko cenzūros ir kitų trukdžių, kolegai Jeronimui buvo labai kūrybingi. Be aforizmų ir miniatiūrų, pasirodo ir pirmosios pasakos. Jas pradeda noriai leisti daugelis tuometinių leidyklų. „Viltis" išleidžia pirmąją jo pasaką „Kas atidarys duris" net 80 000 egzempliorių tiražu, Klaipėdos „Rytas" - „Nykštuką ir ufonautą", „Lietuvos spauda" - „Planetų karą", „Alka" - „Skraidantį cirką", „Poligrafija" - „Paslaptingus riterius", „Spauda" - „Tai atsitiko"...

RUSŲ, BALTARUSIŲ, LENKŲ, ANGLŲ, VOKIEČIŲ...
Tuo metu pasirodo ir pirmieji kolegos Jeronimo knygų vertimai į kitas kalbas. Iš pradžių jo kūryba verčiama Lietuvoje, o vėliau ir užsienyje: Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Tadžikijoje, Juodkalnijoje.
Leidykla „Viltis" net 300 000 egzempliorių tiražu išleidžia pirmąją kolegos Jeronimo knygą svetima - rusų kalba - „Kas atidarys duris". Klaipėdos „Ryto" leidykla 170 000 egzempliorių tiražu išleidžia „Na, ufonate, palauk! Arba vilko teismas". Kauno „Spindulys" 100 000 egzempliorių tiražu - „Planetų karas". Tokie dideli tiražai rusų kalba, suprantama, buvo skirti ne tik Lietuvoje gyvenantiems rusams. Jos paplito po gretimas šalis, kuriose gyvena rusakalbiai. Ir netrukus buvo pastebėtos.
1992 metais viena iš didžiausių ir solidžiausių Maskvos vaikų leidyklų „Detskaja kniga" iš karto išleidžia dvi kolegos Jeronimo pasakų knygas - „Ufonautas ir pilkas vilkas" ir „Robotų maištas". Abi knygos išėjo dideliu tiražu - po 200 000 egzempliorių.
1993-1994 metais kolegos Jeronimo kūryba susidomi ir baltarusiai. Minsko „Universitetskoje" leidykla 50 000- 100 000 tiražu išleidžia net penkias jo pasakų knygas: „Lėlė svajoja tapti...", „Lėlė snaigė", „Lėlė burtininkė", „Žvėrelių olimpiada" ir „Rytas miške". Minskiečiai ne tik išverčia jas į baltarusių ir rusų kalbas, bet ir šalia pateikia vertimus į anglų kalbą.
Vėliau Varšuvoje leidykla „Agencja Ars" lenkų kalba 30 000 egzempliorių tiražu išleidžia kolegos Jeronimo eilėraščių knygą „Tarp mūsų žvėrelių".
1994 metais kolegos Jeronimo kūrybos pirmieji vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų kalbas pasirodė ir Lietuvoje. Čia ypač aktyviai reiškėsi Vilniaus „Poligrafijos" leidykla.
Tais pačiais metais kolega Jeronimas kartu su kitais bendraautoriais paruošia pirmąją lietuvišką „Vaikų enciklopediją". Šią solidžią knygą išleidžia Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Taigi, iki 1994 metų pabaigos daugiau kaip dešimt įvairių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Maskvos, Varšuvos ir Minsko leidyklų išleido daugiau kaip vieną milijoną kolegos Jeronimo knygų!

ĮSTEIGĖ „TRIJŲ ŽVAIGŽDUČIŲ" LEIDYKLĄ
1994 metais Jeronimas Laucius įsteigia „Trijų žvaigždučių" leidyklą. Įsteigęs, neužmiega ant laurų - rašo naujas knygas, leidžia kitų autorių kūrinius, propaguoja dvasingą lietuvišką vaikų literatūrą, rūpinasi, skatina ir leidžia vaikų kūrybą.
Pirmoji „Trijų žvaigždučių" leidyklos knyga buvo „Dinozaurų pasaka", išleista trimis kalbomis - lietuvių, vokiečių ir rusų. Vėliau dienos šviesą išvysta keli šimtai knygų.
Kolega Jeronimas kuria pasakas, miniatiūras, noveles, apsakymus. Jis susidomi ir scena, teatru. Jo kūriniai ir anksčiau buvo noriai vaikų vaidinami. Tačiau sceninius variantus dažniausiai paruošdavo pačios mokyklos. Kolega Jeronimas nutarė padėti mokytojams. Jis parašė ir išleido nemažai pjesių vaikams: „Babach - ir viskas!", „Išprotėjęs dramblys", „Robotų maištas", „Vilko teismas" ir kitas. Be to, jis buvo įkūręs net „Knygos teatrą", kur naujai išleistų knygų herojus būsimieji skaitytojai galėjo pamatyti scenoje. 2005 metais Kuršėnuose įvyko vaikų teatrų festivalis „Lauciada". Jo metu pasirodė Lietuvos ir Punsko mokyklų teatrų trupės, kurios buvo pastačiusios spektaklius pagal kolegos Jeronimo kūrinius.
Kita naujovė - lopšinės „Miego vežimai", sukurtos pagal kolegos Jeronimo eiles. Muziką joms sukūrė kompozitorius Rymantas Mikelskis. Dalį lopšinių jis pasiūlė ir dabar spaudai rengiamai žurnalistų dainų knygai, „Ačiū tau, žeme".
Kolega Jeronimas rūpinasi ir bendraminčių iš LŽS Senjorų klubo knygų leidimu, išleido Ipolito Skridlos, Alberto Laurinčiuko, Rimgaudo Graibaus, na, ir šių eilučių autoriaus knygų. Jis rūpinasi ir kitų rašytojų kūrybos leidimu. Su leidyklos „Trijų žvaigždučių" logotipu išėjo J. Strielkūno, R. Skučaitės, V. Braziūno, V. Reimerio, T. A. Rudoko, J. Mikelinsko ir kitų žinomų bei pradedančiųjų autorių knygos. Leidykla visada laukia naujų autorių ir šiandien.

ASOCIACIJOS „LIETUVIŠKA VAIKŲ KNYGA" PREZIDENTAS
1994 metai kolegaos Jeronimo gyvenime įžymūs ir tuo, kad jis tampa naujai susikūrusios Pasaulinės lietuvių vaikų literatūros asociacijos (PLVLA) „Lietuviška vaikų knyga" prezidentu. Asociacijos tikslas - leisti lietuvių vaikų kūrybos knygas. Todėl pasirodo ir pirmosios PLVLA išleistos knygos: „Beržo tošelė", „Pasakų namelyje" ir kitos.
Kolega Jeronimas aktyviai skatina kurti kitus. Jis išleidžia dešimtmetės moksleivės iš Virbalio - Ritos Kokanskytės - knygutę „Labas rytas, Virbali!", Palangos pradinės mokyklos jaunųjų kūrėjų knygutę „Mano pasaulis 2002", Vilniaus „Lietuvių namų" vidurinės mokyklos moksleivių kūrybą „Želmenys", „Tėviškės spalvos". Jaunieji elektrėniškiai parengė ir išleido knygą „Mano Elektrėnai". Sukruto ir Prienų krašto jaunieji kūrėjai. Skatinami tuometinio savo atstovo Seime Juozo Palionio, jie išleido knygutę europine tema - apie gyvenimą Europos Sąjungoje - „Gyvenu Europoje".
Kolega Jeronimas skatina vaikus ne tik rašyti, bet ir piešti, leidžia jiems net iliustruoti knygas. Taip užsimezgė gražūs kūrybiniai santykiai su daugelio mūsų šalies mokyklų jaunaisiais kūrėjais. „Trijų žvaigždučių" leidyklos knygas apipavidalino Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos, Vilniaus „Sietuvos", Juodšilių „Šilo", Maišiagalos LDK Algirdo, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinių mokyklų, Vilniaus Šeškinės ir „Vyturio", Lentvario pradinių mokyklų moksleiviai, Visagino vaikų kūrybos namų dailės studijos „Vaivorykštė" vaikai, kitų miestų ir miestelių jaunieji kūrėjai.
Galiu pasidžiaugti, kad ir mano apysaką vaikams „Baltamiškio istorijos" gražiai iliustravo Vievio meno mokyklos dailininkai. Jie, beje, iliustravo ir kolegos Jeronimo pasaką „Trečias brolis Teoristas", kuri išėjo ir esperanto kalba. Pastarąją kolegos Jeronimo knygą išskyriau ne tiek todėl, kad ji yra pirmoji jo knyga esperanto kalba. Čia svarbiau kitkas - tai buvo ir ŠIMTOJI Jeronimo Lauciaus knyga.
1994 metais jis tampa ir Tarptautinės knygos mylėtojų draugijos nariu. Ši draugija jungia 20 Europos ir Azijos šalių rašytojus, leidėjus. Tai sudarė jam sąlygas efektyviau veikti tarptautiniu mastu.
2008 metais kolega Jeronimas priimamas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, Lietuvos kultūros ministro įsakymu tampa valstybės pripažintu meno kūrėju.

BALTARUSIJOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS NARYS
2009 metais Jeronimas Laucius buvo priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą. 1993 metais prasidėjusi jo draugystė su Minsko leidyklomis nenutrūko, o kasmet vis labiau aktyvėjo. Ten jis leido ne tik savo geriausias vaikams skirtas knygas: „Tai nutiko Titulijoje", kuri buvo išleista rusų ir baltarusių kalbomis, „Dinozaurų pasaka", vėliau išversta ir į tadžikų kalbą (Susmorchoi sarkaš) ir išleista Dušambėje, ,„Tavo sėkmės kelias", kuri po to buvo išversta į serbų kalbą (Tvoj put sreče) ir išleista Juodkalnijoje, Įvairios Baltarusijos leidyklos noriai vertė ir suaugusiems skirtas knygutes: „Tu vienintelis toks", „Atsisveikinu su depresija", „Palaimink save" ir kitas.
Minsko leidyklos jau išleido per 20 kolegos Jeronimo knygų, nemažai jų leido ir pakartotinai. Netrukus jis tapo labiausiai į baltarusių kalbą verčiamu lietuvių rašytoju. Todėl ir pelnytai buvo pakviestas į Baltarusijos rašytojų sąjungą. 
„Džiaugiasi kiekviena užsienyje išleista knyga, kurios tituliniame puslapyje įrašyta: „Versta iš lietuvių kalbos", - sako kolega Jeronimas.

APIE TRIS KELIONES
Rašydamas apie kolegą Jeronimą ir jo kūrybą, prisiminiau ir keletą kelionių, į kurias vykau kartu su juo. Bendrų kelionių buvo daug, tačiau papasakosiu tik apie tris.
Pirmoji - į Kauną, kur mus pakvietė Maironio lietuvių literatūros muziejaus Vaikų literatūros skyriaus darbuotojos. Kolegą Jeronimą pakvietė dėl dviejų priežasčių. Kiekvienam talentingam kūrėjui anksčiau ar vėliau tenka susitikti su muziejininkais. Gerai, kai tai įvyksta kūrėjui dar esant gyvam. Muziejininkams nereikia blaškytis tarp giminių, ieškoti ir rinkti po kruopelę tai, kas jiems dabar lengvai pasiekiama.
Kolega Jeronimas, muziejininkių paragintas, atvežė daug įvairios medžiagos, iš kurios vedėjai Daivai Šarkanauskaitei bus nesunku padaryti muziejaus ekspozicijoje skyrių, skirtą jo kūrybai ir gyvenimui bei papildyti muziejaus fondus.
Antroji priežastis - jo susitikimas su Kauno vaikais. Kolegos Jeronimo kūrybą vaikai noriai skaito, jį mėgsta. Tai parodė ir kūrybinė popietė su juo. Į muziejų sugužėjo gausus būrys jo kūrybos gerbėjų. O Kauno „Santaros" gimnazijos penktokai, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Sutkuvienės, susirinko dar anksčiau. Jie visi, norėčiau pabrėžti - visi, perskaitė po vieną pačių vaikų parašytą pasaką. Kolega Jeronimas, būdamas ir vaikų žurnalo „Žvaigždutė" vyriausiasis redaktorius, čia pat atrinko keletą vaikų parašytų kūrinių į naują žurnalo numerį.
Kita kelionė buvo į Punską, pas Lenkijos lietuvius. Kai prasidėjo susitikimas, Punsko gimnazijos salė buvo sausakimša. Moksleiviai suvaidino vieną kolegos Jeronimo pasaką, paskaitė jo eilėraščių. Pirmasis nepasitikėjimo ledukas išsyk ištirpo. Vaikai ne tik noriai ir smalsiai klausinėjo svečią, bet ir patys skaitė savo kūrybą. Prisipažinsiu, dar niekada panašiuose susitikimuose su rašytojais nemačiau tiek daug vienu metu pakeltų rankų. Norinčių paklausti ar pasisakyti buvo dešimtys. Kartą bandžiau jas suskaičiuoti, persiritau per keturiasdešimt ir pasimečiau...
Trečioji kelionė - į Minską - įvyko 2016 metais, kai abu jau antrą kartą važiavome į Baltarusijos rašytojų sąjungos suvažiavimą. Mes vėl patekome į gerų bičiulių būrį, spaudėme rankas ne tik kolegoms baltarusiams, bet ir čekams, sirams, turkams, serbams, slovakams, kazachams, azerbaidžianiečiams... Čia ne tik plėtėsi draugų ratas, bet ir atsirado naujų kūrybinių planų, buvo aptariamos ir naujų vertimų galimybės. Prisimenu ir karštus pritarimo plojimus, nuskambėjusius po kolegos Jeronimo pasisakymo tuomet įvykusiame tarptautiniame rašytojų forume. Tada išsakytas mintis apie rimtos literatūros svarbą dabartinėje visuomenėje jis aktyviai propaguoja ir šiandien.

POZITYVIZMĄ SKATINANTI VEIKLA
Pastaraisiais metais kolega Jeronimas panyro į dar mažai ištirtus žmogaus pažinimo klodus. Jo parašytos knygos „Jei Tau sunku", „Tu vienintelis esi", „Tu vienintelis gali", „Tu vienintelis turi" „Prisijaukinti stebuklai", „Į save - kaip į stebuklą" jau seniai skaitytojų įvertintos kaip pozityvumo, savo paties vidinių galių atradimo skatintojos. Skaitant tas knygas, jaučiasi meistriška kūrėjo ranka. Jis sudėtingas problemas gvildena be gremėzdiškų medicininių terminų, o tik pasitelkęs visus grožinės kūrybos atributus. Forma įvairi - nuo subtilių miniatiūrų, meninių vaizdelių iki trumpų novelių. O turinys - skatinantis pozityvizmą. Todėl ir skaitosi jos lengvai, įdomiai ir, svarbiausia - įtaigiai, paliekant skaitytojui galimybę atviriau pažvelgti į save, paanalizuoti savo būseną ir pasijusti geriau. Beja, su kai kuriomis iš jų galima susipažintiti ir LŽS svetainėje, jo skelbtuose vaistažodžiuose.
Norėdamas labiau suprasti vidinį žmogaus pasaulį, kolega Jeronimas 2013 metais susipažįsta ir susidraugauja su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku. Būdamas visiškai sveikas, net įsiprašo paguldomas į garsiąją ligoninę - Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, daugeliui žinomą pagal adresą Vasaros 5. Tai leidžia vėliau jam parašyti unikalias knygas „Laiškai iš Vasaros 5", „Pats atsisveikinu su Depresija", „Minčių klinika" ir kitas, kurios vėliau visos buvo išverstos ir išleistos Minske. Šiose knygose autorius siūlo į liūdesį, nerimą prasidedančią depresiją žvelgti rimtai, nes tuo nesirūpinant ilgainiui ir prasideda negrįžtamieji dvasinės ir psichinės sveikatos pakitimai. Tai, manding, lietuvių kalba pirmos tokio grožinio pobūdžio knygos, kuriose ieškoma išeities iš tų „aklaviečių". Negali nesutikti su autoriaus teiginiu, kad jeigu jau pasiekėme aklavietę, tai vadinasi, kelias į ją yra. O jeigu yra kelias į aklavietę, tai yra kelias ir iš jos. Todėl autorius nesiūlo pasiduoti, patekus į pačių susikurtą aklavietinę situaciją, o veda iš jos mūsų pačių galimybių taku. Skaitant šias knygas, tas takelis virsta plačiu gyvenimo keliu, vedančiu į tas žmogaus prigimtines galimybių sritis, kurias turime kiekvienas. Tačiau jas kiekvienam ir tenka savyje atrasti. Neieškant išeičių, pasiduodant, likus be mums gyvenimo starte duotų pozityvumo sparnų, yra didelė tikimybė patekti į nevilties bedugnę, kurioje jau tenka bevaisiai griebtis įvairių ir brangių vaistų „chemijos". Ir, kas blogiausia, pačiam save ištremti iš žemiško pavasario, žmonių bendravimo, savęs ir pasaulio pažinimo rojaus. Kolega Jeronimas savo skaitytojams įtaigiai siūlo nepasiduoti depresijai, jis žvelgia į šią aktualią ir daugeliui skausmingą problematikos sritį kaip į žmogaus sielos skundą, tik į kurį atsakius, gyvenimas vėl tampa pilnavertis ir kūrybingas.
Giliai supratęs pozityvizmo vertę ir naudą, Kolega Jeronimas pradėjo tai propaguoti ne tik savo naujose knygose, kurdamas trumpas miniatiūras - vaistažodžius, bet ir betarpiškai bendraudamas su žmonėmis. Jau šešerius metus jis, kartu su docentu dr. Artūru Bautrėnu, vadovauja Lietuvos „Žinijos" draugijos „Pozityvistų klubui", kurio tikslas skatinti pozityvų mąstymą, kūrybiškumą, stiprinti savo dvasinę sveikatą, pasitikėjimą savimi ir savo galimybių realizaciją.
Nemažą laiko dalį kolega Jeronimas skiria energetiniams seminarams, kuriuos jis veda Trečiojo amžiaus universitetuose (TAU), bibliotekose, bendruomenėse. Seminarų metu kartu su klausytojais aptaria, diskutuoja, ieško pozityvių sprendimų realiose mūsų gyvenimo situacijose. Šią švietėjišką veiklą, pasibaigus karantinui, jis vėl žada atnaujinti.
Sulaukęs 75 metų amžiaus, kolega Jeronimas yra aktyvus, dalinasi savo patirtimi ir energetika knygose, seminaruose, susitikimuose.
Taigi, yra apie ką sukaktuvininkui pamąstyti atsirėmus į gimtųjų Glebauskų kaimo senąjį ąžuolą...

 

Rubrika Sukaktys, jubiliejai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-01-01 13:45
 
 

Komentarai (16)

Jūsų el. paštas

Marija

2021-01-11 07:59

Pirmyn į pozityvumo aukštumas!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Česlovas Iškauskas

2021-01-03 11:47

Būk sveikas!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

A.M.

2021-01-02 17:00

Vytautai, gražiai parašiai. Kada apie mane parašysi????

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona

2021-01-01 11:33

Sveikinu Kolegą su gražia sukaktimi. linkiu kūrybinio džiaugsmo ir stiprios sveikatos, kad joks virusas neprikibtų.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Neringa Klumbytė

2021-01-01 11:30

Sveikinimai gerb. Lauciui!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas

2021-01-01 11:22

Sveikinu, sveikinu, sveikinu!!!!!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ipolitas Skridla

2021-01-01 11:21

Sveikinu, Jeronimai, su gražia sukaktimi. Linkiu tau ir ateityje būti tvirtam, sveikam ir kūrybingam. Tikiu, kad ir ateityje būsi aktyvus mūsų Senjorų klubo narys.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Marius Grinbergas

2020-12-28 19:41

https://www.ltok.lt/jeronimas-laucius-pozityvumas-tai.../

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2020-12-27 20:40

Sveikinu, Jeronimai tave su gražia sukaktimi.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media