2019 m. birželio 25 d., Antradienis

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Vertinga knyga “Propaganda ir žiniasklaidos laisvė”

2019-01-15
 
NŽKA ir LŽS išleido įdomią ir, manau, žurnalistams vertingą knygą "Propaganda ir žiniasklaidos laisvė". Joje sudėti svarbūs, ir mums, žurnalistams aktualūs ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei biuro neoficialūs dokumentai. Ši knygą ir pradžių buvo išleista Austrijos sotinėje Vienoje. Dabar jį išversta ir į lietuvių kalbą. Spaudai ją parengė leidybos įmonė "Kriventa". Kalbos redaktorė Angelė Pietkuvienė, dizainerė - Ilona Chmieliauskaitė.
Šio knygos tikslas - paskatinti ESBO dalyvaujančias valstybes formuoti nacionalinę ir tarptautinę teisę bei politikos priemones, nukreiptas į propagandą, šiuo metu skleidžiamą apie konfliktą Ukrainoje ir aplink ją. 
Knygoje išskiriamos dvi šiuolaikinio pasaulio propagandos rūšys. Pirmoji jų vadinama karo ir neapykantos propaganda; ji reikalauja teisinių veiksmų ir atitinkamų priemonių, numatytų žmogaus teisių tarptautinėje teisėje. Antroji propagandos rūšis apima visus kitus aspektus. Tai gali būti propaganda prieš žurnalistinės veiklos standartus, kuri nebūtinai pažeidžia tarptautinę teisę.
Knygoje apžvelgiami ESBO ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai tarptautinės neapykantos propagandos srityje, atsižvelgiant į dalyvaujančių valstybių įsipareigojimus dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į sąsają tarp Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 19 straipsnio (apie žodžio laisvę) ir 20 straipsnio (apie karo propagandos ir neapykantos kurstymo draudimą) bei Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto (JT ŽTK) pateiktus šio pakto aiškinimus.
Tarptautinės propagandos politikos formavimo srityje sunkumų kelia nepakankamai aiškūs esminių sąvokų apibrėžimai, kurių negalima nuosekliai taikyti tarptautiniame ir nacionaliniuose lygmenyse. Tai ypač pasakytina apie nacionalinius teismus ir reguliavimo tarnybas, kurios stengiasi išanalizuoti sąvokų „propaganda", „neapykanta", „kurstymas" ir „karas" reikšmę. Tuo pačiu, tai neturėtų trukdyti valstybės institucijoms kuo veiksmingiau taikyti galiojančius, tarptautiniu mastu priimtus ir netgi reikalaujamus draudimus nacionalinėje teisėje.
Knygoje taip pat apžvelgiamos pastangos kovoti su propaganda, priimant nacionalinius įstatymus, nustatančius apribojimus užsienio žiniasklaidos pranešimams ir pranešėjams. Galiojančių konstitucijų ir nacionalinių teisės aktų apžvalga patvirtina, kad tradicinės teisinės priemonės prieš neapykantą kurstančių pasisakymų sklaidą egzistuoja, tačiau jos ne visada plačiai naudojamos teismuose. Taip pat pateikiami keli propagandos atvejai, kuriuos nagrinėjo žurnalistų savitvarkos organizacijos.
Knygoje atkartojama ESBO atstovės žiniasklaidos laisvei Dunjos Mijatovič pozicija dėl propagandos konflikto Ukrainoje kontekste, kuri jau buvo anksčiau išsakyta ESBO nuolatinės tarybos ataskaitose, viešuosiuose komunikatuose ir kituose pareiškimuose. Raginama pripažinti, kad reikia rasti šio laikmečio realijas atitinkantį loginį pagrindą priešiškai propagandai sureguliuoti ir pateikiami atitinkami pasiūlymai vyriausybėms, teismams, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidos organizacijoms ESBO regione ir už jo ribų.
Remiantis šios knygos išvadomis, pateikiamas atsako į propagandos iššūkius priemonių rinkinys, kurį sudaro teisiniai svertai bei kitos papildomos priemonės, tokios kaip:
užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir bendrai pasmerkti propagandą kaip netinkamą demokratinės visuomenės ir profesionalios žurnalistikos retoriką;

atsisakyti valstybės valdomų žiniasklaidos priemonių ir remti visuomeninę žiniasklaidą, pasižyminčią aukštais profesiniais standartais;

plėtoti tarptautinį ir tarpkultūrinį dialogą, pavyzdžiui, dialogą tarp žurnalistų ir kitų intelektualų, remti žiniasklaidos ugdymą, skatinti taika, žodžio laisve ir įvairove paremtą demokratiją;
remti nacionalinius ir tarptautinius žmogaus teisių bei žiniasklaidos laisvės mechanizmus, specialių savitvarkos ir bendro reguliavimo įstaigų, profesinių organizacijų, nepriklausomų stebėsenos institucijų veiklą;
plėtoti informacinio ir internetinio raštingumo ugdymo programas;
veiksminga žiniasklaidos savitvarka turėtų būti tinkamiausias profesinių klausimų sprendimo būdas, įskaitant atsaką į karo, neapykantos ir diskriminacijos propagandą.
Reikia pasidžiaugti NŽKA ir LŽS iniciatyva išleisti lietuvių kalba knygą "Propaganda ir žiniasklaidos laisvė". Manau, ją turėtų įdėmiai perskaityti visi žurnalistai, besidomintys politikos temomis. Jos tiražas 1 500 egzempliorių daro ją prieinamą visiems kolegoms, besidomintiems šia tema. 
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-26 12:03
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

S,K,

2019-01-20 14:27

Prie dvarponių, apsimetusių valstiečiais, valdžios greitai apie spaudos laisvę kalbėsime tik būtuoju laiku.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media