Nuomonių barometras

Rugsėjį Kremliui palanki žiniasklaida Lietuvoje sutelkė dėmesį į antivyriausybinį naratyvą, kuris buvo vystomas įvairiais kampais, nuo politinių krizių ir kaltinimų korupcija iki kultūrinių ir gynybos klausimų, bei įgavo įvairias formas, bandant pasiekti kuo platesnę auditoriją. Alternatyviosios žiniasklaidos strategija buvo aiški - susilpninti gyventojų pasitikėjimą Vyriausybe bei skatinti nestabilumo žinutę, vaizduojant Lietuvą kaip izoliuotą ir politiškai trapią šalį.

Naujojo Lietuvos ministrų kabineto formavimas išliko centrine tema, akcentuojant tariamas sąmokslo teorijas, vidines valdžios kovas ir nepagrįstus sprendimus. Kremliaus naratyvus atspindintys kanalai apkaltino Prezidentą Gitaną Nausėdą gilinant politinę krizę ir netgi šiurkščiai pažeidžiant konstitucinius principus. Kritika G. Nausėdai ir stipriai susiskaldžiusios nuomonės dėl būsimų ministrų dar labiau didino nepasitikėjimą demokratiniais procesais, taip vaizduojant Lietuvą kaip politiškai nestabilią ir žlungančią valstybę.

Visgi, ministre pirmininke paskirta Inga Ruginienė sulaukė specifiškai didelio Kremliui palankios žiniasklaidos palaikymo, kuri ją pristatė kaip drąsią „konservatorių klano" oponentę. I. Ruginienė buvo vaizduojama kaip liaudies balsas, kovojantis prieš įsigalėjusią politinę struktūrą.

Energetikos ministro paskyrimas taip pat tapo svarbia tema Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Šaltiniai teigė, kad šis procesas nėra susijęs su geriausio kandidato pasirinkimu, bet labiau su siekiu apsaugoti įtakingųjų interesus. Buvo teigiama, kad politinė grupė, dažnai vadinama „konservatorių klanu", bando išlaikyti kontrolę svarbiuose valstybinio sektoriaus objektuose, ypač valstybinėje energetikos įmonėje „Ignitis", ir kad svarbios pareigos yra skiriamos siekiant apsaugoti bendrininkus bei užkirsti kelią pokyčiams ar išorės kontrolei.

Viešas visuomenės pasipiktinimas dėl Ignoto Adomavičiaus paskyrimo kultūros ministru irgi buvo išnaudotas Kremliui palankios žiniasklaidos, siekiant sukelti kultūrines įtampas. Šie kanalai pasveikino jo paskyrimą kaip simbolinį „liberalaus elito" pralaimėjimą, vadindami tai „pergale prieš lobistus ir satanistus". Pilietinės visuomenės ir kultūros atstovai, reaguodami į I. Adomavičiaus paskyrimą, pradėjo organizuoti masines demonstracijas ir masiškai pasirašinėti peticiją prieš jo paskyrimą bei Kultūros ministerijos perdavimą „Nemuno aušros" partijai. Šie protestai Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo perinterpretuoti kaip dalis platesnės „kultūrinės kovos" naratyvo, kuris priešpriešino tradicines vertybes ir liberalų nuosmukį. Protestuotojai buvo pajuokiami, o jų susirūpinimas menkintas kaip „elitistinė isterija".

Šį protestą palaikantis žinomas pilietinės visuomenės veikėjas Andrius Tapinas tapo alternatyvios žiniasklaidos taikiniu po viešai paskelbtos kompromituojančios medžiagos, verčiančios susimąstyti dėl I. Adomavičiaus kvalifikacijų ir jo tinkamumo siūlomai Kultūros ministro pozicijai. Kremliui palanki žiniasklaida siekė diskredituoti Tapiną, tyčiojosi iš jo „bergždžių pastangų" ir pristatė jį kaip visuomenę destabilizuojančią figūrą.

Palaikant „liberalų nuosmukio" naratyvą alternatyvioje žiniasklaidoje, Vilniaus meras Valdas Benkunskas buvo užsipultas po to, kai oficialiai pasveikino pirmąją Lietuvoje įregistruotą tos pačios lyties partnerystę. Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės panaudojo šį gestą kaip katalizatorių neigiamoms reakcijoms, apkaltindamos merą, kad jis pavertė miesto rotušę „LGBT šventove". Homofobiškas naratyvas vaizdavo progresyvias vertybes kaip Vakarų moralinį nuosmukį ir jo atspindžius Lietuvoje, dar labiau sustiprindamas skaldančias tendencijas dėl socialinių ir tapatybės klausimų.

Rugsėjo mėnesį viso buvo išnagrinėti 852 straipsniai iš keturių Lietuvoje dar veikiančių alternatyviosios žiniasklaidos portalų. „YouScan" žiniasklaidos stebėsenos įrankis užfiksavo 44 954 turinio vienetus, susijusius su Kremliui palankia žiniasklaida Lietuvoje - tai buvo įvairūs tekstiniai ir vaizdo įrašai bei komentarai po jais. Kasdienio medijų vartotojų įsitraukimo lygiai parodė kelis ryškius aktyvumo šuolius. Vietoje vieno didelio įvykio, kuris būtų dominavęs visą mėnesį, matomi kelis panašaus dydžio šuoliai, tiesiogiai siejami su antivyriausybinio naratyvo vystymu, išskiriant tokius įvykius kaip Ingos Ruginienės paskyrimas premjere ir Ignoto Adomavičiaus paskyrimas kultūros ministru. Kremliui palanki žiniasklaida aktyviai išnaudojo šias temas, stiprindama politinio nestabilumo ir vyriausybinio neveiksnumo naratyvus, o matomi įsitraukimo šuoliai atspindi dėmesį šioms nuolatinėms diskusijoms. Jų tikslas - nuolat didinti nusivylimą ir silpninti šalies demokratinį atsparumą prieš priešiškai nusiteikusių šalių įtaką.