Nuomonių barometras

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS

SPRENDIMAS

DĖL PUBLIKACIJOJE „KAS VALDO RAJONĄ?" („ŽEIMENOS KRANTAI", NR. 59/8176, 2013-08-24) PASKELBTOS INFORMACIJOS

2013 m. gruodžio 5 d. Nr. SPR-143

Vilnius

Š. m. rugsėjo 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės mero Vytauto Vigelio (toliau - Pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Kas valdo rajoną?" („Žeimenos krantai", 2013-08-24, Nr. 59/8176) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Anot Pareiškėjo, tikrovės neatitinkančių duomenų publikavimu buvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia, kad meras yra išvykęs į Maskvą ir kad išvyka yra be priežasties. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę. Pareiškėjas prašo: 1) įvertinti publikaciją; 2) nustačius pažeidimus įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją); 3) įpareigoti paneigti tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją; 4) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje.

Tirdamas Pareiškėjo skundą žurnalistų etikos inspektorius paaiškinimų dėl publikacijoje paskleistos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) laikraščio „Žeimenos krantai" redaktorę Galiną Romanovą. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimai buvo gauti.

Redaktorė paaiškino, kad publikacija „Kas valdo rajoną?" („Žeimenos krantai", 2013-08-24, Nr. 59/8176) yra autorinis tarybos nario Kęstučio Trapiko pareiškimas. Anot G. Romanovos, bendram kontekste ginčijamas teiginys skamba taip: „Gyvenam mažam miestelyje ir žmonės mato ir girdi, kad, nepaisant ekonominių sunkumų, rajono valdžios atstovai ir jų pataikūnai taiko sau įvairias lengvatas, gauna priedus, naudoja tarnybinius automobilius asmeniniams tikslams, važinėja nesvarbiais rajonui reikalais į užsienį. Šiomis dienomis vėl meras Vytautas Vigelis su palyda paslaptingai vieši Maskvoje, o darbuotojai, gyvenantys iš nedidelės algos, privalo ne tik taupyti, bet ir negauti jos laiku". Todėl, pasak redaktorės, jeigu neapskųsta ištrauka atitinka tikrovę, tampa aišku, kad padėtis rajone yra prasta. Be to, redaktorės teigimu, Kęstutis Trapikas laikraštyje paskelbė publikaciją iškart po tarybos posėdžio, praslydusi naujiena apie mero išvyką buvo „karšta", o galimybė patikrinti, ar ji atitinka tikrovę -tolygi nuliui, nes ne tik nuo „ne savos" žiniasklaidos, bet ir nuo opozicijos tarybos narių tokie dalykai yra kruopščiai slepiami. G. Romanova taip pat paaiškino, kad informacija, kas buvo nuvykęs į Maskvos srities Solnečnogorsko miestą, išaiškėjo po kelių dienų, kai apie tai pranešė savivaldybės svetainė ir oficiozu laikomas laikraštis „Švenčionių kraštas". Redaktorės teigimu, š. m. rugpjūčio 31 d. laikraštyje „Švenčionių krašto" (Nr. 63/1306) pasirodė mero patarėjos Audronės Linkuvienės publikacija „Solnečnogorską sveikina delegacija iš Lietuvos". Tačiau, pasak G. Romanovos, tokią publikaciją reiktų pavadinti - „Solnečnogorską sveikina delegacija iš Švenčionių rajono", nes Švenčionių valdininkai nebuvo deleguoti atstovauti Lietuvai. Be to, redaktorės pastebėjimu, nei savivaldybės svetainėje, nei publikacijoje neišvardinta visa Švenčionių valdininkų delegacijos sudėtis, ją galima nuspėti tik iš to, kas yra matomas nuotraukose, tai yra, be V. Bulkos ir mero patarėjos A. Linkuvienės, vienoje nuotraukoje kartu matomas dar vienas tarybos narys Kazys Vainickas (savivaldybės kontrolierės Mildos Vainickienės sutuoktinis) ir kultūros darbuotojas Vitalijus Laptevas, kitoje nuotraukoje tolumoje matomas ir niekur tekste nepaminėtas tarybos narys Darius Velicka. Anot redaktorės, visi į Solnečnogorską važiavę tarybos nariai priklauso valdančiajai koalicijai. G. Romanova taip pat atkreipia dėmesį, kad laikraščio „Švenčionių kraštas" vadovai įdarbinti savivaldybėje: direktorė Irena Pauliukevičienė - Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė; redaktorius Algis Jakštas - savivaldybei priklausančiame „Nalšios" muziejuje Švenčionyse. G. Romanova taip pat paaiškino, kad A. Jakšto padėtis galėjo pasikeisti, nes dėl tų pažeidimų būta (ar dar vyksta) teismų, kurių pagrindu įmanomos visokios rokiruotės, kaip ir ta, kad išsaugant pareigas savivaldybėje direktore ir redaktore buvusi I. Pauliukevičienė redakcijoje pasiliko tik direktorės postą, o redaktoriumi tapo A. Jakštas. Anot redaktorės, žinant visa tai, tampa aišku, kad kita spauda rajone nepageidaujama ir su ja bandoma susidoroti, nes ji neparanki valdžiai, drumsčia jos gerą gyvenimą. G. Romanovos teigimu, visa informacija nuo jos vadovaujamo laikraščio yra slepiama, kad iš savivaldybės gautų atsakymą į menkiausią klausimą, iš laikraščio reikalaujama raštiškų paklausimų, o atsakymai vis tiek negaunami. Todėl, pasak redaktorės, laikraščio ramstis yra opoziciniai tarybos nariai, kurie sukiodamiesi valdžios kuluaruose vis gauna informacijos apie ką nors verto visuomenės žinojimo. Anot redaktorės, jų informacija dažniausiai yra teisinga, nėra pagrindo netikėti tarybos nariais - kad ir opozicijos, nes jie yra oficialūs valdžios atstovai. Redaktorės teigimu, uždavus klausimą tarybos nariui K. Trapikui, kodėl jis parašė, kad į Solnečnogorską važiavo ir meras, jis pateikė labai trumpą pasiaiškinimą: „Mano žiniomis, turėjo važiuoti. Gal vėl prisigėrė ir buvo nepajėgus išvažiuoti?" Kadangi tokių dalykų, anot redaktorės, jau būta, iš dalies toks paaiškinimas yra priimtinas. Pasak redaktorės, vėliau K. Trapikas elektroniniu paštu atsiuntė į redakciją raštišką paaiškinimą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) mano, kad nepažeidė visuomenės informavimo principų. Kur kas daugiau pažeidimų, pasak redaktorės, yra kitame laikraštyje - „Švenčionių kraštas". Be to, redaktorės teigimu, meras, užuot atsiuntęs paneigimą ir reikalavimą atsiprašyti (ką laikraštis „Žeimenos krantai" visada daro, jei išaiškėja klaida), kurpia skundą inspektoriui, o su jo vardu siejamame laikraštyje (kurio savininkė yra mero kaimynė Ona Raguckienė, esanti ir Švenčionių rajono Švenčionėlių miesto kultūros centro direktorė) pasirodo mero patarėjos Audronės Linkuvienės jau minėtas straipsnis su pagiežinga pabaiga: „P.S. tarybos narys Kęstutis Trapikas paskleidė melagingą informaciją neva rajonas buvo likęs be valdžios - meras Vytautas Vigelis Solnečnogorske nebuvo". Redaktorė taip pat nurodė, kad laikraštis būtų atsiprašęs mero ir skaitytojų už klaidingą teiginį, jei ta žinia redakciją, pirminį apie išvyką prabilusį šaltinį, būtų pasiekusi.

Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trapikas savo rašte laikraščio „Žeimenos krantai" redakcijai dėl Pareiškėjo skundžiamo teiginio paaiškino, kad vienas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas, kurio pavardės jis dėl suprantamų priežasčių atskleisti negali, pranešė, jog meras Vytautas Vigelis planuoja išvykti į Maskvą. Anot K. Trapiko, ši kelionė ir jos delegacijos nariai buvo užslaptinti. K. Trapikas nurodė, kad net jam - savivaldybės tarybos frakcijos seniūnui - niekas nepranešė apie planuojamą išvyką. K. Trapikas taip pat paaiškino, kad savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta ketvirtadieniais, o prieš aprašomą kelionę posėdis specialiai vyko trečiadienį. Anot K. Trapiko, priežastį, kodėl meras neišvyko į Maskvą savo gimtadienio metu, gali paaiškinti tik jis pats.

Išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, atlikęs tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl tikrovės neatitinkančios, Pareiškėjo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo ir galimybės pateikti nuomonę neužtikrinimo.

Pareiškėjas yra Švenčionių rajono savivaldybės meras, todėl dėl savo einamų pareigų pagrįstai laikytinas viešuoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis viešąjį asmenį apibrėžia taip: tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Tačiau viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo bei savo reputacijos gynimą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji nesuderinama su asmenį žeidžiančios, žeminančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Viešajam asmeniui taip pat yra prieinama asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsauga nuo nesąžiningo jų sumenkinimo ar pažeidimo. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, žemina žmogaus garbę ir orumą, kenkia jo dalykinei reputacijai ir menkina jo įvaizdį visuomenės akyse.

Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės.

Fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, žinia - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį, nuomonė - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Pasakytina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą (gerą vardą). Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys.

Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal 2013-08-08 Rusijos Federacijos Maskvos srities Solnečnogorsko municipalinio rajono viršininko kvietimą, 2013-08-12 Švenčionių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-60 buvo sudaryta, o vėliau 2013-08-20 Švenčionių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V3-63 papildyta Švenčionių rajono savivaldybės delegacija, kurios sudėtis - rajono savivaldybės tarybos nariai Vytautas Bulka, Kazys Vainickas ir Darius Velicka, savivaldybės mero patarėja Audronė Linkuvienė ir Švenčionėlių miesto kultūros centro vokalinės muzikos vadovas Vitalijus Laptevas. Pasak Pareiškėjo, ši delegacija 2013 m. rugpjūčio 23 - 25 dienomis dalyvavo Solnečnogorsko miesto viešuose renginiuose. Anot Pareiškėjo, jis į Maskvą nevyko.

Pareiškėjo skundžiamo teiginio „Šiomis dienomis vėl meras Vytautas Vigelis su palyda paslaptingai vieši Maskvoje, o darbuotojai, gyvenantys iš nedidelės algos, privalo ne tik taupyti, bet ir negauti jos laiku." dalyje „Šiomis dienomis vėl meras Vytautas Vigelis su palyda paslaptingai vieši Maskvoje <...>" paskelbta informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl laikytina žinia apie tai, kad Pareiškėjas išvyko į Maskvą. Tiek viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškinimuose, tiek publikacijos autorius Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trapikas rašte laikraščio „Žeimenos krantai" redakcijai pripažįsta, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) galimybės patikrinti informacijos tikrumą yra ribotos, svarbu nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikęs informaciją elgėsi sąžiningai, t. y. privalu įvertinti tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo priežastis.

Kaip matyti iš skundžiamoje publikacijoje paskleistos informacijos, publikacijos autorius yra Švenčionių rajono savivaldybės narys, šios savivaldybės tarybos frakcijos seniūnas Kęstutis Trapikas. Akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo pagrindo nepasitikėti oficialaus asmens opozicijos nario suteikta informacija. Juo labiau kad, kaip savo paaiškinimuose inspektoriui nurodė viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), jo galimybės gauti bet kokio pobūdžio informaciją iš Švenčionių rajono savivaldybės yra dirbtinai apsunkinamos. Šią situaciją patvirtina ir Švenčionių rajono savivaldybės nario K. Trapiko rašte nurodytos aplinkybės, kad Švenčionių rajono savivaldybės delegacijos išvyka ir jos nariai buvo užslaptinti ir jam, kaip Švenčionių savivaldybės tarybos frakcijos seniūnui, nepranešta apie planuojamą išvyką. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog skundžiamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skleisdamas informaciją ir pasitikėdamas viešojo asmens jam suteikta informacija, suklydo sąžiningai. Be to, pažymėtina, kad Pareiškėjo skundžiama informacija, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau nėra žeminančio pobūdžio, kadangi joje nėra teigiama apie Pareiškėjo negarbingą, nesąžiningą ar neteisėtą veiklą, todėl Pareiškėjo neturtinių teisių pažeidimas nekonstatuotinas.

Nagrinėjamu atveju taip pat pabrėžtina, kad paskleista publikacija, kurioje nagrinėjamos Švenčionių rajone didėjančios socialinės įtampos, atlyginimų neišmokėjimo problemos, neabejotinai yra viešojo intereso objektas. Todėl viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), vykdydamas savo priedermę skleisti visuomeniškai svarbią informaciją, turėjo pareigą tokią informaciją skelbti. Iš publikacijoje pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad šių problemų viešinimas ir įvardinimas, bet ne Pareiškėjo neturtinių teisių pažeidimas ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį skelbimas, buvo pagrindinis publikacijos tikslas. Be to, Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pateikęs savo poziciją dėl vietinės spaudos saviraiškos laisvės, nurodydamas, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirą ir be kliūčių visuomeninę diskusiją klausimais, sukeliančiais nepatogumų regioninei valdžiai, nes tai reiškia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį, užtikrinant tinkamą politinės demokratijos funkcionavimą (EŽTT 2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Dyuldin & Kislov v. Rusija, bylos Nr. 25698/02). Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje pateiktais kriterijais, laikraštis „Žeimenos krantai", kaip vietinės spaudos atstovas, taip pat turi pareigą skelbti informaciją, esančią viešojo intereso objektu ir pagrįstai dominančią visuomenę.

Dėl Pareiškėjui neužtikrintos teisės pateikti savo nuomonę pasakytina, kad sąžiningai suklydęs ir manantis, kad Pareiškėjas yra išvykęs iš šalies, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) objektyviai negalėjo turėti galimybės pateikti jo nuomonės. Be to, akivaizdu yra tai, kad Pareiškėjas, sužinojęs apie tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį paskleidimą, net nesiekė pasinaudoti jam Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis garantuojama atsakymo teise ir į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos patikslinimo nesikreipė. Šią teisę Pareiškėjas per savo vadovaujamą instituciją įgyvendino kitame laikraštyje - „Švenčionių krašte" - paskelbęs, jog jis nebuvo išvykęs į Maskvą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad toks Pareiškėjo elgesys, kuomet dėl informacijos patikslinimo (klaidos atitaisymo) nėra kreipiamasi į informaciją paskleidusią visuomenės informavimo priemonę, tačiau šios visuomenės informavimo priemonės elgesys yra skundžiamas, o atsakymo teisė įgyvendinama per kitą vietinį laikraštį, laikytinas nesąžiningu viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 15 dalimi, žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės mero V. Vigelio skundą dėl publikacijoje „Kas valdo rajoną?" („Žeimenos krantai", 2013-08-24, Nr. 59/8176) paskelbtos informacijos nepagrįstu.

2. Išsiųsti sprendimus Pareiškėjui, UAB „Žeimenos krantų redakcija" direktoriui I. Šarajui ir laikraščio „Žeimenos krantai" redaktorei G. Romanovai.

3. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių" priede „Informaciniai pranešimai" ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos.

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė