Nuomonių barometras

Algimantas V. Indriūnas

Social.m.dr.

Kai tik įvyksta žiaurūs nužudymai, visuomet žiniasklaidoje pasigirsta balsų reikalaujančių grąžinti mirties bausmę. Netrukus, po jaunos mergaitės išniekinimo ir sudeginimo per LNK laidą „Valanda su Rūta" buvo nagrinėjami mirties bausmės aspektai, deja, mano nuomone, jie nebuvo visapusiškai aptarti. Šios laidos metu prisiminiau Rimvydo Valatkos žodžius, pasakytus man dar 2008 metais. Pagal jį, žurnalistas turi būti bešališkas, kaip kunigas, vadinasi, mokėti išklausyti visas nuomones, o visuomenei pateikti tiek teigiamas, tiek neigiamas nagrinėjimo klausimo puses, kad skaitytojas pats galėtų spręsti, kur tiesa.

Kas buvo suinteresuotas ir kam buvo naudingas mirties bausmės panaikinimas?

Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse, mirties bausmė panaikinta. Pabandykime išvardinti, kas daugiausiai stengėsi, kad būtų panaikinta mirties bausmė ir kam jos panaikinimas buvo naudingiausias (išvardinimo eiliškumas nereiškia svarbumo eiliškumo):

1) katalikų bažnyčios hierarchai, kurie sekdami Jėzaus Kristaus mokymu, ragina būti atlaidiems, nuolankiems, vadovautis dorovinėmis vertybėmis, o žudymas, kas jį beatliktų yra didžiulė nuodėmė, kita vertus, mirties bausmė nesugrąžina žudiko aukai gyvybės ir nesušvelnina artimųjų skausmo;

2) Lietuvos politikai, siekdami, kad mūsų šalis greičiau taptų Europos Sąjungos pilnateisę nare, stengėsi kuo greičiau panaikinti mirties bausmę;

3) humanistai, motyvuodami prigimtine žmogaus teise į gyvybę, tarp jų giliai tikintys žmonės, kurie tiki, kad kaltus žmones Dievas nubaus, todėl žmonėms nusikaltėlių bausti, ypač mirties bausme nereikia;

4) dauguma teisėjų, kuriems paskelbti mirties bausmės nuosprendį yra didelė moralinė trauma;

5) teisininkai, kurie yra įsitikinę, kad mirties bausmė neatgraso nuo nusikaltimo;

6) pseudohumanistai, kuriems daugiau rūpi afišuotis humanistais, negu iš esmės vadovautis humanizmo kilniais idealais;

7) abejotinos dorovės advokatai, kuriems žudikas, įkalintas iki „gyvos galvos", pastovus klientas, o kai žudikui įvykdoma mirties bausmė, kliento nelieka;

8) konformistai, kurie savo nuomonę derina prie tų, kurių nuomonei pritarti jiems yra naudinga.

Be šių žmonių, kurių dauguma vadovavosi kilniais tikslais, turime paminėti ir tuos, kuriems mirties bausmės panaikinimas buvo naudingas merkantiliniais sumetimais. Be abejo mirties bausmės panaikinimas buvo naudingas organizuoto nusikalstamumo, tarp jų teroristinių, gaujų vadeivoms, kuriems, esant mirties bausmei, samdomasis žudikas daug daugiau kainuoja, be to ir patiems gresia didesnis pavojus, negu tada, kai ji panaikinta. Aišku, tai buvo naudinga ir patiems žudikams.

Organizuoto nusikalstamumo galios šaltinis

Nežiūrint į tai, kad valstybėje mirties bausmė yra draudžiama ar ne, nusikalstamas pasaulis savo tamsiais interesais intensyviai naudoja mirties bausmę, kaip metodą palaikyti gaujos narių drausmę ir bausti juos, išdavusius gaujos paslaptis arba neįvykdžius atsakingų užduočių, taip pat taikių piliečių grasinimui neliudyti prieš juos ir neteikti valdžios teisėsaugai informacijos apie doriems žmonėms žinomus nusikalstamo pasaulio kėslus ir ruošiamus išpuolius, bei nepaklususių jiems naikinimui.

Tuo tarpu demokratinės valstybės, siekdamos išaiškinti nusikaltimus, priverstos gerbti žmogaus teises ir laisves, numatyti daugelį baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo vykdymo taisyklių ir procedūrų. Tai reiškia, kad valstybė, siekdama atskleisti nusikaltimą, turi nustatytose ribose naudoti savo jėgą bei galimybes ir veikti pagal jos pačios priimtas taisykles, kurios turi atitikti tarptautinius standartus. Tuo pat metu nusikaltėliai nesilaiko jokių taisyklių ar procedūrų. O padarę nusikaltimą, jie turi teisę į valstybėje priimtą teisminį procesą. Šie asmenys reikalauja įrodyti bet kokios kaltinančios informacijos pagrįstumą ir leistinumą, naudojasi liudytojų apsaugos sistemos trūkumais, siekia įbauginti juos, kad šie atsisakytų duoti parodymus teisme.

Nusikaltėlių pasaulis, naudodamas mirties bausmę savo gaujų narių, išdavusių gaujos interesus, žudymui, liudininkų likvidavimui, jų prigrasymui, kad atsisakytų savo anksčiau duotų parodymų, dėl humaniškų užkardymo sąlygų tampa teisėsaugai sunkiai įveikiamas. Štai legendinio Čikagos gangsterio Al Kaponės (Alfonsas Gabrielis Kaponė - 1899-1947) JAV teisėsaugos organams jokiu būdu nepavykdavo nuteisti už nužudymus, reketą ir kitus nusikaltimus, susijusius su nelegaliais lošimais, prostitucija ir alkoholio pogrindine prekyba (tuo metu JAV galiojo „sausas įstatymas"), nes liudytojai arba žūdavo teismo išvakarių metu arba jo prigrasinti atsisakydavo anksčiau duotų parodymų. Policija, negalėdama jo tiesiogiai įveikti už daromus žiaurius nusikaltimus, sugalvojo kitą pretekstą. Ji paskaičiavo jo milžiniškas išlaidas, tarp jų po 1500 dolerių per parą už viešbutį, ir 1931 m. Kaponė buvo nuteistas už piktybinį mokesčių nemokėjimą kalėti dešimčiai metų. Būdamas kalėjime jis išprotėjo, nes jį pradėjo persekioti žmogaus, kurį jis nužudė, bet nužudymas nebuvo įrodytas, šmėkla.

Organizuoti nusikaltėliai, tarp jų ir teroristai, naudodamiesi demokratinių valstybėse pripažintomis žmogaus teisėmis, vis labiau įžūlėja, organizuojasi, ginkluojasi moderniomis priemonėmis, didina spaudimą valstybinei valdžiai, visuomeninei nuomonei, tuo tarpu bausmės ir kitos kovos su jais priemonės tampa vis liberalesnėmis. Visuomenėje pasigirsta balsų, kad šioje srityje demokratijos plėtra tampa agresijos išlaisvinimo žygiu. Visuomenė priversta leisti vis didesnes išlaidas, intensyviau dirbti, kad garantuotų nusikaltėlių globą ir jų komfortą ne tik laisvėje, bet ir laisvės atėmimo vietose. Todėl nieko keista, kad organizuoti nusikaltėliai sukaupę didžiules lėšas, neretai finansuoja bankus, taip pat lobistines struktūras ir daro didelę įtaką kai kurių valstybių valdymui. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) vadovas Antonio Maria Costa interviu Australijos dienraščiui „Profil" pareiškė, kad daugelis bankų, kuriems praėjusių metų pabaigoje grėsė bankrotas, buvo išgelbėti pinigų, gautų iš prekybos narkotikais, pagalba. ( JTO: bankus gelbėjo narkotikų mafijos pinigai. - DELFI.lt, 2009 01 27). Pažymėtina, kad „Italijos mafijos apyvarta, anot ekspertų, sudaro maždaug 100 milijardų eurų ir yra dvigubai didesnė nei koncerno "Fiat" metinė apyvarta. Organizuotas nusikalstamumas tapo didžiausia šalies bendrove, sakė vyriausiasis prokuroras Piero Luigi Vigna." (JTO: bankus gelbėjo narkotikų mafijos pinigai. - DELFI.lt, 2009 m. sausio 27 d.) Niekas neįrodė, bet negali ir paneigti, kad nusikalstamų struktūrų lobistai, rafinuotais būdais nekovojo už mirties bausmės panaikinimą.

Be to, organizuoto nusikalstamumo pasaulyje žiauriausius nusikaltimus vykdo "eiliniai", o "generolai" samdo žudikus, sprogdintojus, kurie, įprastai apsvaiginti narkotikais, atlieka juodą darbą. Jei koks nors "eilinis" ir sugaunamas, tai jis visą kaltę prisiima sau, nes žino, kad gaujos interesų išdaviką, kur jis bebūtų, tegu ir kalėjime, gauja suras ir nubaus mirtimi. Svarbu ir tai, kad egzistuojančios liudininkų apsaugos priemonės mažai efektyvios ir žmonės jomis nepasitiki, todėl neliudija prieš nusikaltėlius, ypač prieš gaujų vadeivas. Turime pavyzdžių, ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje kai gaujos vadas nubaustas laisvės atėmimu, gyvena daug kartų geriau už savo aukas ir net vadovauja nė kiek ne blogiau savo gaujai negu būdamas laisvėje. Visa tai apsunkina kovą prieš organizuotą nusikalstamumą.

Esant šiuolaikinėms ryšių technologijoms, kadaise veikęs nusikaltėlio kalinio izoliavimas nuo visuomenės tapo visišku nonsensu. Šiais laikais nusikaltėliai sėdėdami už grotų, nežiūrint visokių draudimų, puikiai palaiko ryšį su laisvu pasauliu. Neseniai paleistas į laisvę Gintaras Petrikas, dar sėdėdamas kalėjime dalijo patarimus teisėsaugos ieškomai parlamentarei Neringai Venckienei. Jis rekomendavo visomis išgalėmis priešintis ekstradicijai į Lietuvą.

Kitas atvejis iš  mūsų padangės: „Kontrabandininkų karaliumi tituluojamas Vilius Karalius neketino palikti pelningo kontrabandinių cigarečių gabenimo biznio net sėdėdamas už grotų..." (Dainius Sinkevičius. Kontrabandininkų karalius planavo ateitį: aš sėdėsiu, o jūs laisvėje man dirbsite. - DELFI.lt, 2013 09 30). Nežiūrint, kad Henrikas Daktaras 1997-2001 m. sėdėjo kalėjime, jo gauja veiklos nenutraukė, ką parodė 2013 m. teismas, kai Daktaras buvo nuteistas iki gyvos galvos už įvykdytų su savo bendrais daugiau kaip 300 nusikaltimų, tarp jų per 30 žmogžudysčių. Tuo tarpu „Vilniaus brigada", įvykdžius mirties bausmę gaujos vadeivai ir atėmus laisvę kai kuriems kitiems jos nariams, nustojo egzistavusi.

Mirties bausmės uždraudimo šalininkai dažnai apeliuoja į moralinę mirties bausmės vykdymo pusę, tuo tarpu  nusikaltėliams tai visai nerūpi.

„Kuomet kažkas nužudo Kitą, jau negali būti „naudingų pasekmių" ir kalbame ne apie tai, kad kerštas yra saldus, bet apie tai, kad Kitas negrįžtamai sunaikintas. Čia svarbi ne ekonominė, o būtent moralinė reiškinio pusė: Kito mirtis yra pačios moralės mirtis. Mirties bausmė yra ne atsakas į žudymą - ji žymi mūsų gebėjimą prisiimti atsakomybę už tai, kad gintume Kito laisvę. Kitaip tariant, mirties bausmė yra moralės prikėlimas naujam gyvenimui.- rašo V. Normanas, toliau jis teigia, - Mirties bausmės atvejis yra tarsi kertinis teisės akmuo, ant kurio statomas visas teisinis pasaulis: jeigu mes draudžiame mirties bausmę, ar galime tikėtis, kad bus įmanoma išsaugoti lygybės principą, ir jei įmanoma, kaip? Kas turi teisę spręsti apie Kitą?". ( V. Normanas. Kodėl mirties bausmė yra būtina. - www.DELFI.lt, 2013 10 28).

Ne be pagrindo kai kurie politologai skelbia, kad tarp nusikalstamojo pasaulio ir teisėsaugos vyksta karas. Tas karas kaip ir kiekvienas kitas karas gali būti laimėtas tik turint persvarą šalies gyventojų ir kariuomenės ryžto ginti savo šalį, ekonominės ir karinės technikos galios, naudojamų kovos būdų srityje. Valstybės šioje kovoje dalyvauja su humaniškais kovos būdais, nusikalstamo pasaulio kovos būdų arsenalas daug platesnis. Galima teigti, kad vienoje pusėje į šią kovą stoja valstybė, apginkluota lankais su strėlėmis, kitoje - nusikalstamas pasaulis, apginkluotas kulkosvaidžiais, jeigu ne cheminiu ar branduoliniu ginklu. Kas tokioje kovoje gali laimėti, - spęskime patys.

Dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje panaikinti mirties bausmę yra utopija. Tai neleidžia daryti Lietuvos Respublikos Konstitucija, ką patvirtino Konstitucinis Teismas, tai neleidžia daryti ES direktyvos. Tačiau žiūrint  iš principo reikalai gali pasikeisti. Juk daugelio valstybių tyrimai rodo, kad daugiau pusės jų gyventojų yra už mirties bausmę, todėl atitinkami ES dokumentai gali būti pakeisti. Tada Lietuvoje visuomenei reikalaujant gali būti atitinkamai pakeista Konstitucija. Jeigu Konstitucija nekeičiama, mirties bausmė gali būti numatyta pagal 1995 m. galiojusio Baudžiamojo kodekso 71 straipsnį, nuo kurio nagrinėjimo Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodžio 9 d. atsiribojo, vadinasi paliko jį galioti.

Tačiau reikia gerai pagalvoti ar verta tuo užsiimti? Čia yra apie ką pamąstyti ir kolegoms žurnalistams.

Rubrika "Nuomonių baromentras" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projketo dalis.