Nuomonių barometras

Išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Šiaurės rytai" skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2095/2013, kuria paliko galioti žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. SPR-14. Šiuo sprendimu žurnalistų etikos inspektorius privataus asmens skundą dėl publikacijoje „Išėjo į objektą - liko tik pėdsakai" (Šiaurės rytai, 2012-11-24) paskelbtos informacijos pripažino iš dalies pagrįstu. Konstatuota, kad minėtoje publikacijoje paskelbta teisę į privataus gyvenimo apsaugą pažeidžianti informacija ir tai yra Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimas. UAB „Šiaurės rytai" su tokiu sprendimu nesutiko ir skundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šiam teismui palikus galioti žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, UAB „Šiaurės rytai" kreipėsi į LVAT, kuris taip pat paliko galioti žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą.

LVAT priimtoje nutartyje dar kartą konstatavo, kad pareiga įrodyti ar buvo gautas asmens sutikimas skleisti apie jį privataus pobūdžio informaciją tenka asmenims, kurie tokią informaciją rengia ar platina, o ne asmeniui, apie kurį tokia informaciją buvo paskleista.

Žurnalistų etikos inspektoriaus atsakomoji nuomonė į publikaciją "Žurnalistų etikos inspektorė siūlo žurnalistus laikyti apsimelavusiais, kol jie neįrodė priešingai" (15min.lt, 2013-12-10)

Viena šių pareigų - ginti tiesą, jei dėl jos kyla ginčas. Būtent tokią pareigą - įrodyti, kad skleidžiama informacija yra teisinga, kai žurnalistų etikos inspektorius tiria skundą dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo - siūloma numatyti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos parengtame naujo - Žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus - įstatymo projekte. Priešingu atveju, kaip siūloma projekte, būtų laikoma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Žurnalistų profesinės bendruomenės akimis, inspektorius projekte daro klaidą siūlydamas „žurnalistus laikyti apsimelavusiais, kol jie neįrodė priešingai". Iš tiesų, projekte esančia nuostata pažymima kas kita - „jei tiriant skundą dėl asmens garbės ir orumo skleidėjas negali įrodyti skleidęs tiesą ar elgęsis sąžiningai, informacija gali būti pripažįstama neatitinkančia tikrovės."

Nors teisės akto projektas įstaigos tinklalapyje skelbiamas ilgiau nei mėnesį, žiniasklaidos atstovų pastabų kol kas sulaukė tik ši vienintelė projekto nuostata.

Tiesos įrodinėjimo pareiga ir iš jos kylanti prezumpcija - ne naujos kategorijos, nepaisant to, kad pasiūlytos naujo įstatymo projekte: jomis nuo pat pradžių remiasi inspektorius, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus, jomis vadovaujasi ir teismas, nagrinėdamas civilinius ginčus dėl asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo.

Tiesą nustatyti net ir teisinėmis priemonėmis ne visada įmanoma. Tokiais atvejais skleidėjo pareiga - įrodyti, kad jis veikė sąžiningai. Todėl inspektoriaus sprendimuose nuolat akcentuojama, kad tose situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas kelia viešojo intereso vertą klausimą, pirmaeiliu dalyku tampa ne absoliutus informacijos tikslumas, o profesionalus ir sąžiningas žurnalisto elgesys. Čia skleidėjo sąžiningumas nusveria paskelbtos informacijos netikslumus.

Žurnalistų sąjungos vadovas įsitikinęs, kad ateityje žurnalistų etikos inspektorius turėtų veikti plačiau, t. y. ne tik nagrinėti skundus, bet ir teikti rekomendacijas, pats nuspręsti, kada pažeistas visuomenės interesas, kada reikia stoti jį ginti. Tuo neabejoja ir inspektorius, mat jo inicijuotame projekte siūloma spręsti ne tik šias, bet ir daugiau žiniasklaidos darbą apsunkinančių problemų, pavyzdžiui, numatyti galimybę kilusį ginčą užbaigti taikos sutartimi ir netaikant jokių poveikio priemonių skleidėjui, nustatyti senaties terminą atliekamiems tyrimams, įtvirtinti pagrindą atsisakyti inspektoriui tirti skundą, jei jį teikiant šia teise yra piktnaudžiaujama arba pažeidimas, dėl kurio teikiamas skundas, yra mažareikšmis ir kt.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apgailestauja, kad pareiga įrodyti paskleistą tiesą išvirto į nepasitikėjimą žurnalistais ir jų skleidžiama informacija. Juk bendrai pareiga pagrįsti informaciją kyla iš bendro visuomenės informavimo imperatyvo skleisti tikslią ir teisingą informaciją, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas žurnalistų bendruomenės patvirtintas suvokiant, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę į tiesą.

Tiesa dažnai gimsta diskusijose arba po jų. Šia proga Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tikisi iš žurnalistų bendruomenės ne tik pastabų, bet ir diskusijos jas pateikus.

Iš ŽEIT svetainės