Naujos knygos, leidiniai

Nepriteko rankos atsiliepti išsyk po renginio - Ritonės Šalkauskienės knygos „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“ pristatymo antradienį, kovo 24 d., Vilniaus savivaldybės Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Turėjau garbės ir malonumo dalyvauti. Šiek tiek - ir pareigos, nes ne tik Ritonę, bet ir Juliją Šalkauskienė bei Šalkauskių sūnų Julių pažinojau asmeniškai, dar nuo sovietinių laikų, kokių 1984 ar 1985 metų.

Nebepamenu kaip ir kokiomis aplinkybėmis susipažinome ar mus kas supažindino, tačiau ne kartą abu su žmona turėjome garbės būti pakviesti į svečius, į Šalkauskių butą Vilniuje, su ponia J. Šalkauskiene susitikdavome ir Palangoje. Neužmirštamos akimirkos. Tai buvo gyvi susitikimai su Nepriklausomos Lietuvos Laikinosios sostinės dvasine aristokratija (tegu Vilniuje ar Palangoje), o sykiu - ir gyvenimo pamokos, kurios įsiminė visam gyvenimui.

Pravėrus Šalkauskių buto duris Vilniuje, pamenu, pasijutau atsidūręs laisvame tarpukario Lietuvos Kaune. Visa aplinka - nuo paveikslų, kabančių ant sienų, iki baldų ir stalo indų bei įrankių, - bylojo, šiose namuose nėra nieko iš sovietinio gyvenimo kasdienybės. O šeimininkų santūri, bet svetinga ir tuo pat metu ori laikysena iškalbingai liudijo, kad aukštas žmogus pašaukimas ir jį lydintis gyvenimo būdas gali būti tikrovė net ir nepalankiais laikais.

Buvo labai malonu, kad į renginį susirinko daug žmonių, ne visiems ir vietos atsisėsti užteko. Manau, kad renginys buvo gana turiningas. Įdomu buvo klausyti Dariaus (Darius Kuolys) įžvalgų apie Šalkauskius iš kultūros filosofo perspektyvos. Vytautas Sinica dalijosi politologinėmis refleksijomis, ryškindamas Stasio Šalkauskio palikimo aktualumą dabarčiai. Dailininkė Ramunė Vėliuvienė pasidalijo prisiminimais apie asmeninį bendravimą su Šalkauskių šeima. Knygos autorė ekrane parodė vaizdų iš plačios ir Lietuvai daug nusipelniusios Šalkauskių giminės, kurios nemaža dalis sovietų laikais patyrė represijas ar net buvo nužudyti.

Renginys palydėtas skaitovų deklamacijų ir folklorinio vieneto dainų.