2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Daiva Molytė-Lukauskienė: Kaip kiras gintarus rinko

2019-12-27
 
Dainius Ručinskas, 
LŽS narys
 
Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo vaikams skirtos grožinės literatūros. Leidykla "Homo liber" šiemet išleido poetės, rašytojos, dailininkės Daivos Molytės - Lukauskienės sukurtą knygą vaikams gintarinės pasakaitės "Kaip kiras gintarus rinko". Jos atsiradimą įkvėpė Baltijos jūra, prie kurios autorė šiuo metu ir gyvena.
Gausiai pačios autorės iliustruotoje knygoje nuotaikingai pasakojama kaip rudagalvis kiras Aidas Vakaris svajojo svajojo, kasnakt sapnuose vylėsi išgriebti tokį gintarą, iš kurio padarys brangiajai kielei amuletą, stebuklingų galių turintį papuošalą, saugantį nuo visokių blogybių ir negandų.
Jau nuo pirmųjų knygos eilučių autorė intriguojančiai skelbia jaunajam skaitytojui: "‘Visa tai, ką jums dabar papasakosiu nutiko priieš daugelį milijonų metų. Bet ne tuomet, kai formavosi gintaras. Nors ... Visos šios istorijos išliko skaidriame gintaro gabalėlyje. Ir paukščio plunksna, ir medžio žievelė, ir vabzdys zyzlys, ir skruzdelė... ir amžina meilės istorija, ir nuotykiai - visa saugoma čia".
Knygos autorė vaizdingai pasakoja, kad daug gudrybių rudagalvis kiras išmoko iš senojo Baltijos ruonio - labai protingo ir išmintingo Skalvijaus Opos. Jis savo namuose buvo prikaupęs įvairiausių jūros ir žemės gėrybių: gydomųjų žolelių, skmenėlių, gintarų, kuriuos kartais ne tik suverdavo ant virvės, bet ir gražiai nušlifuodavo, padarydavo įdomią žmogeliuko, paukštuko, paslatingo žveries formą. Ruonis viso to pažadėjo išmokyti ir kirą.
Beje, ruonis pasisiūlė padėti kirui pasidaryti ir vėtrungę. Paukštis ją užkeltų ant namo stogo, ten ji sukiotųsi į visas puses ir rodytų , iš kur vėjas. Taip jis sužinotų, kada verta keliauti pajūrin rinkti gintarų.Paėmęs baltą popieriaus lapą jis pažymėjo Nidą, Preilą, Pervalką, Juodkrantę. Taip pat nusprendė nupiešti ir Klaipėdos ženklą, nes jam patinka skraidyti prie Olando kepurės, plaukioti Danės upe ir stebėti uostamiesčio namų siluetus, skubančius žmones. Šiuos siužetus kiras perkėlė į vėtrungę su Klaipėdos ženklu.Nauja vėtrungė kvepėjo dażais ir saulėta diena...
**
Daiva Molytė-Lukauskienė gimė 1967 m. spalio 9 d. Valkininkuose. 1985 m. baigė Varėnos 2-ąją vidurinę mokyklą, vėliau - Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę. Dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje. 2001 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, Klaipėdos vizualinio dizaino magistrantūros studijų programą. Parašė darbą tema „Grafinė poezijos išraiška".
Ji - Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Zigmo Gėlės, Ievos Simonaitytės premijų laureatė. Jai suteiktas valstybįs pripažinto meno kūrėjo statusas. Yra apdovanota „Varpų" almanacho prizu. 
Parašė ne vieną straipsnį apie Neringą, jos gyventojus. Kuria iliustracijas savo knygoms.
Daivos Molytės-Lukauskienės poezija versta į lenkų, baltarusių, rusų, vokiečių kalbas. 
Ji parašė ir iliustravo poezijos knygas: „Natiurmortas su gudobelės šaka", „Baltas kvadratas juodame fone", „Persodintos gėlės", „Baltojo kiro giesmynai".
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-11 14:05
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media