Kitu kampu

Naujausi šalies visuomenės apklausos duomenys rodo, kad muziejai yra vienas didžiausią pasitikėjimą turinčių sektorių Lietuvoje ir rikiuojasi antroje vietoje po ugniagesių gelbėtojų. Net 72,8 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki arba visiškai pasitiki muziejais. Šie rezultatai patvirtina, kad muziejai, visuomenės nuomone, išlieka stabilios, patikimos institucijos, o jų indėlis į kultūros, švietimo ir istorijos pažinimą turi tvirtą autoritetą įvairiose gyventojų grupėse bei išlaiko aukštą reputaciją visose demografinėse grupėse. Tai rodo, kad muziejai yra aktualios ir visuomenei reikalingos institucijos, tačiau valstybės biudžeto įstatymo projekte Vyriausybė siūlo kitais metais nurėžti finansavimą muziejams.

ANTRI PO UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ

Lyginant muziejus su kitomis Lietuvos institucijomis, visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad muziejai patenka į aukščiausio pasitikėjimo grupę: ugniagesiais gelbėtojais pasitiki (92 proc.), muziejais (72,8 proc.), policija (66,1 proc.), kariuomene (60,7 proc.). Tai ypač reikšminga, nes muziejai nėra saugumo ar valstybės apsaugos institucijos. Lietuvos gyventojai muziejus vertina kaip patikimas, neutralias ir visuomenės interesams lojalias institucijas, prilygstančias aukščiausią pasitikėjimą turinčioms valstybės tarnyboms.

„Muziejai - tai visuomenės atminties saugotojai ir valstybės ateities pagrindas. Tokie pasitikėjimo rodikliai rodo ne tik stiprų ryšį su visuomene, bet ir tai, kad muziejai tampa svarbia švietimo, kritinio mąstymo ir kultūrinio dialogo erdve", - pažymi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Tyrimas atskleidė, kad muziejai - viena patikimiausių kultūros institucijų šalyje, pvz. švietimo institucijomis pasitiki 48,8 proc.

Lietuvos gyventojų vertinimu: daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų išreiškia pasitikėjimą, o dar ketvirtadalis respondentų vertina muziejus neutraliai. Tokie rodikliai liudija aukštą muziejų autoritetą ir jų gebėjimą ilgainiui išlaikyti reputaciją, nepaisant politinių, ekonominių ar socialinių pokyčių.

R. Kačkutė pabrėžia visuomenės tyrimo reikšmę kultūros politikai: „Tikimės, kad šis tyrimas prisidės prie platesnės diskusijos apie kultūros vaidmenį, kultūros politikos poreikius ir muziejų misiją šiuolaikinėje visuomenėje, ypač tai aktualu, svarstant ateinančių metų biudžetą, kurio projekte matome: Lietuvos nacionaliniam muziejui - mažėja 312 tūkst. eurų, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui - 66 tūkst., Nacionaliniam M. K. Čiurlionio muziejui - 39 tūkst. Sąrašas dar ilgesnis."

JAUNIMAS - YPAČ PALANKI AUDITORIJA

Tyrimo metu pastebėta viena ryškiausių ir pozityviausių tendencijų - itin aukštas pasitikėjimas muziejais tarp jaunų žmonių. Iki 29 metų amžiaus grupėje net 83,1 proc. respondentų nurodė pasitikintys arba visiškai pasitikintys muziejais.

Šie rezultatai paneigia stereotipą, kad muziejai gali būti mažai aktualūs jaunosios kartos auditorijai. Priešingai - šiandienos šalies jaunimas muziejus vertina kaip atsakingas, šiuolaikiškas ir autoritetą turinčias institucijas.

Pasak muziejininkų, tam įtakos turi pastaraisiais metais išaugusios edukacinės programos, naujos technologijos, interaktyvūs pasakojimai, didesnis dėmesys istorijos aktualizavimui ir jaunimo įtraukimui į kultūros turinį. „Šiuolaikinis muziejus yra daugiau nei ekspozicija ar pastatas. Tai vieta, kurioje jauni žmonės gali atrasti savo tapatybę, kritiškai reflektuoti istoriją, įsitraukti į diskusijas. Mus ypač džiugina, kad šalies jaunimas tai vertina ir pasitiki muziejais labiausiai", - sako R. Kačkutė.

AUKŠTESNIS IŠSILAVINIMAS - DIDESNIS PASITIKĖJIMAS, TAČIAU SKIRTUMAI NUOSAIKŪS

Tyrimo duomenys rodo, kad pasitikėjimas muziejais palaipsniui auga kartu su išsilavinimo lygiu: aukštąjį išsilavinimą turintys - pasitiki 76,6 proc.; vidurinį ar specialųjį vidurinį - 71 proc.; nebaigę vidurinio - 70 proc. Šie skirtumai nėra dideli, todėl pasitikėjimas muziejais išlieka iš esmės universalus.

Geografinė duomenų analizė atskleidžia skirtumus tarp miestų ir kaimo vietovių: Vilnius - pasitiki 82,6 proc.; didmiesčiai (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) - 78 proc.; mažesni miestai - 75,1 proc.; kaimo vietovės - 61,5 proc. Kaimo vietovėse - 34,5 proc. apklaustųjų atsakė „nei taip, nei ne".

„Regionuose žmonės neabejoja muziejų patikimumu, tačiau dažnai stokoja tiesioginio ryšio. Tai rodo, kad turime plėsti savo misiją visoje Lietuvoje. Muziejai geba užmegzti dialogą su įvairiomis visuomenės grupėmis, nepaisant jų išsilavinimo, socialinės ar geografinės padėties", - komentuoja tyrimo duomenis Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Marius Pečiulis.

MUZIEJAI - VIENA PATIKIMIAUSIŲ LIETUVOS INSTITUCIJŲ

Reprezentatyvus šalies visuomenės tyrimas patvirtina, kad muziejai Lietuvoje įsitvirtinę kaip viena iš patikimiausių ir labiausiai vertinamų institucijų, o reputacija gerokai viršija kitų svarbių valstybinių institucijų vidurkį.

„Apklausos rezultatai patvirtina ne kartą akcentuotą teiginį, kad muziejai atlieka itin svarbų vaidmenį, susijusį ne tik su praeities saugojimu, bet ir su autentiško vertybinio mūsų visuomenės pamato išlaikymu. Muziejaus išskirtinumas yra tas, kad jame nekuriama fikcija - mes saugome istoriją ir savo teiginius grindžiame žmonijos gyvenimo įrodymais, muziejinėmis vertybėmis. Tai ypač svarbu, turint galvoje, šiandienius geopolitinius kontekstus, kai stengiamasi manipuliuoti istorija, siekiant praktinių destruktyvių tikslų. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad tai suprantame ne tik mes, muziejuose dirbantys specialistai, bet ir visuomenė, ką įrodo apklausos rezultatai. Labai norėtųsi, kad į tai dėmesį atkreiptų valdžios atstovai ir jų teiginiai derėtų su praktiškai priimamais sprendimais", - sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas M. Pečiulis.

Pasitikėjimo muziejais tyrimą 2025 m. lapkričio 6-16 dienomis atliko sociologinių tyrimų centras „Vilmorus" Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresniųjų, išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Apklausos būdas - akivaizdinis interviu. Tyrimas vyko 32 savivaldybėse, 27 miestuose ir 49 kaimo vietovėse.

Dėkojame, jei dalinatės. Mielai suderinsiu komentarą, pasisakymą. Siūlome kalbinti Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinę direktorę Rūtą Kačkutę, Lietuvos muziejų asociacijos direktorių Marių Pečiulį.

Jurga Strimaitienė

Lietuvos nacionalinio muziejaus

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė

Tel. +370 659 62 569

El. paštas: jurga.strimaitiene@lnm.lt

www.lnm.lt