2018 m. lapkricio 21 d., Treciadienis

Kitu kampu

*print*

Lietuviškos žemės paradoksai: vieni jos neatgauna, kiti - nuo jos bėga

2018-10-28
 

Dainius Ručinskas
LŽS narys


Nuo senų senovės Lietuvoje źmonės labai gerbė žemę, kaip pastovaus gyvenimo garantą seneliai, tėvai ją palikdavo savo vaikams ar anūkams. Tačiau keitėsi laikai, atėję okupantai atėmė iš žmonių žemę, daug plotų tapo nederliomis dykynėmis. 
Pagaliau Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, žemėje vėl pradėjo dirbti jos tikrieji šeimininkai. Nors ir su įvairiais nesklandumais, kai kuriais atvejais veikiant ir valdininkų korupciniams nusižengimams, mūsų šalyje nuosavybės teisių į žemę atkūrimas artėja prie pabaigos.
Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, nuosavybės teisės į žemę kaimo teritorijose iki šių metų balandžio 22 dienos buvo atkurtos 782,99 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad iš viso atkurta 4,017 mln. ha (tai sudaro 99,82 proc. gyventojų prašymuose nurodyto ploto).
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, nuosavybės teises į žemę liko atkurti 5,07 tūkst. piliečių (arba 77,01 tūkst. ha), tačiau iš jų 3124 piliečiai yra neaktyvūs. Neźinia, ar išvykę, nežinia, kur gyvena, netvyksta kviečiami. Nėra informacijos, kaip jie ketina atkurti savo teises į nuosavybę.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas pastebi, kad visiškai nuosavybė atkurta Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Kupiškio ir Širvintų rajonuose, daugiau problemų kyla Vilniaus (reikia atkurti teisę 1014 piliečiams), Kauno (105), Ignalinos (96), Klaipėdos (79), Trakų (74), Molėtų (51), Alytaus (51) rajonų savivaldybėse.
Vadinamų pasyvių piliečių miestuose yra 6024. To priežastis - trūksta miestų savivaldybių suformuotų ir nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, taip pat negalint grąžinti nuosavybės, ne visi linkę rinktis alternatyvius atkūrimo būdus (kompensacijas, lygiaverčius sklypus kitose teritorijose).
Dabartiniu metu Seime teikiamas teisės aktas, kuriuo numatoma galimybė įpareigoti pilietį rinktis nuosavybės atkūrimo būdą. Žemės ūkio viceministro E. Gusto teigimu, kalbama apie kaimiškąsias vietoves, kuriose yra pakankamai suprojektuotų sklypų. Tokia tvarka galėtų įsigalioti nuo naujųjų metų. Pagal įstatymą pretendentui, turinčiam teisę atkurti nuosavybę, kuris yra pateikęs prašymą, tris kartus bus siūloma pasirinkti ir tik po trijų kartų Nacionalinė žemės tarnyba turės teisę priimti sprendimą apie kompensaciją pinigai.
Kaip teigia NŽT direktorius Laimonas Čiakas manoma, kad gali susidaryti iki 1 500 - 2 000 piliečių, kuriems tokia tvarka bus pritaikyta.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-10-28 11:08
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media