2020 m. birželio 2 d., Antradienis

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Profesorius Jonas Grigas: Lietuvos rinkėjai – jau nebe avių banda. Ką rinksime prezidentu?

2017-12-08
 
Profesorius Jonas Grigas

Profesorius Jonas Grigas

Jonas Grigas,
profesorius


Nors Lietuvoje prezidento rinkimai dar už kalnų, politologai, žurnalistai ir apklausų organizatoriai jau darbuojasi, rikiuodami potencialių kandidatų reitingus neatsižvelgdami į socialinę ir politinę rinkėjų psichologiją. Lietuvos rinkėjai visada ieškojo gelbėtojo, bet jie jau nėra avių banda. Kai kurie jau yra mąstantys rinkėjai. Norėdami pamatyti Lietuvos aukščiausios valdžios ateitį, pasvarstykime, kaip tokie pasaulio lyderiai, kaip Donaldas Trampas, Viktoras Orbanas, Recepas Erdoganas tapo demokratijos nešėjai JAV, Vengrijoje, ar Turkijoje ir ko galima pasimokyti?
Renkant šalies prezidentą mąstantys šalies rinkėjai pirmenybę teikia dviem dalykams:
‒ kandidato dominavimui ir jo autoritetui. Dominavimo strategija remiasi baime, siejama per įbauginimą ir prievartą, kai tuo tarpu kandidato autoriteto strategija pasikliauja jo dalijimusi su kitais piliečiais sugebėjimais ir žiniomis, keičiantis tarpusavio pagarba. Kai piliečiai jaučia šalies ekonominį netikrumą ir jį lydintį asmeninės savo gyvenimo kontrolės praradimą, jie nori dominuojančio lyderio - galingesnio ir ryžtingesnio, sugebančio atkurti jų gyvenimo kontrolę. Pasaulio banko 20 metų 69 šalių ekonomikos duomenų analizė parodė kaip, kada ir kodėl iškyla dominuojantys lyderiai pasaulyje.
Privataus Duke universiteto (JAV) tyrėjas Aronas Key (Aaron Kay) nustatė, kad žmonių psichologija lemia giliai įsišaknijusį norą valdyti savo kasdieninį gyvenimą. Kai žmonės patiria arba pajunta netvarką ar chaosą visuomenėje, ar atsitiktinumų valdomą savo gyvenimą, jie tampa labiau motyvuoti rinktis ideologijas, kurios pabrėžia asmeninę, visuomeninę ar religinę kontrolę kaip kompensacinę strategiją, kuri sušvelnintų savo gyvenimo kontrolės nebuvimo nerimą. Kai žmonės pajunta šalies ir jų gyvenimo valdymo spragas, jie siekia suteikti didesnes galias vyriausybei. Blogai valdomoje šalyje taip pat padidėja žmonių tikėjimas Dievu, kuris gali paveikti žmonių gyvenimą. Ir atvirkščiai, gerai valdomoje ir stabilioje visuomenėje žmonės renkasi autoriteto kandidatą, linkusį dalytis su šalies piliečiais sugebėjimais ir žiniomis.
JAV tyrimai taip pat parodė, kad kuo didesnis buvo kai kurių žmonių grupių ekonominis netikrumas, tuo labiau jie pasitikėjo Donaldu Trampu, o ne Hilary Clinton. Trampas jiems atrodė labiau dominuojantis ir ryžtingesnis kandidatas lyginant su Clinton. Jis turėjo aiškią savo didžios šalies, pasaulio lyderės viziją. Vietiniuose 50-ties JAV valstijų rinkimuose dominuojantis lyderis Trampas pirmavo prieš autoriteto lyderę Clinton. Taigi ekonominis netikrumas buvo labai susijęs su pasirinkimu dominuojančio lyderio prieš autoriteto lyderę. Žinoma, kaip paaiškėjo, tokios nuomonės formavimui ir JAV visuomenės skaldymui prisidėjo ir Kremliaus mesti šimtai milijonų dolerių.
Tyrimai buvo apibendrinti ir pasauliniu lygiu, remiantis Pasaulio banko duomenų baze, kuri atsižvelgia į įvairių šalių ekonominę gerovę. Ir nustatyta, kad kai tik šalies ekonominis netikrumas didėja (pavyzdžiui, nedarbo lygis), didėja ir piliečių savo gyvenimo kontrolės nebuvimo jausmas, o kartu ir jų dominuojančio lyderio pasirinkimas.
Be daugelio socialinių, psichologinių ir ekonominių rūpesčių, kuriuos sukuria ekonominis netikrumas ir nelygybė, tyrimai rodo ir papildomas politines pasekmes
‒ didėjantį dominuojančių autoritarinių lyderių palaikymą, kurie dažniausiai palaiko esančios ekonominės paradigmos, kuriančios netikrumą, ydas. Nors tokie lyderiai ateina į valdžią žadėdami sušvelninti tą ekonominį netikrumą, bet atėję į valdžią jie nemato motyvų mažinti tas grėsmes, kurios juos iškėlė į aukščiausius valdžios postus. Tai mes matome Aleksandro Lukašenkos valdomoje Baltarusijoje, Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje, Kim Čen Uno valdomoje Šiaurės Korėjoje, Viktoro Orbano Vengrijoje ir dar kai kuriose šalyse. Nereiktų stebėtis, jei Rusijoje Vladimirą Putiną prezidento poste pakeistų dar labiau autoritarinis Vladimiras Žirinovskis.
Taigi analizuojant ekonominę ir socialinę mūsų šalies padėtį ir be jokių sociologinių tyrimų galima nuspėti, kokį lyderį mes galime išsirinkti ateinančiuose rinkimuose į aukščiausią šalies postą. Žinoma, jei balsuosime ne kojomis.

 

Nuo redakcijos:
Autorius yra fizikas, profesorius, habilituotas daktaras,Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

 

 

Rubrika Kitu kampu yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-01 12:30
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media