2021 m. vasario 25 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: 1. Byla: žurnalistas atskleidė slaptą informaciją

2014-03-23
 
Jonas Vėlyvis

Jonas Vėlyvis

 

Jonas Vėlyvis

 

Lietuvoje jau ne naujiena, kad žurnalistus traukia teisman. Bet kas girdėjo, kad žurnalistas trauktų teisman ne kokį nors pareigūną, bet Europos Sąjungos komisiją? Bet taip buvo. Štai bylos, kurią inicijavo žurnalistas, raktiniai žodžiai: ES Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimas dėl konfidencialios informacijos atskleidimo - Įtarimai dėl korupcijos ir profesinės paslapties pažeidimo - Informacijos, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas, perdavimas nacionalinėms teisminėms institucijoms - Krata žurnalisto namuose ir biure - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priežastinis ryšys - Pakankamai akivaizdus pažeidimas.

Ne mūsų šalies žurnalistas, nors pagal aukščiau pateiktas sąvokas panašumų į mūsų bylas yra. Ir tai vienintelė žurnalistinė byla, kurią man teko aptikti ES dokumentuose.

Taigi Vokietijos žurnale „Stern" dirbęs žurnalistas Hans-Martin Tillack, palaikomas International Federation of Journalists (IFJ) ES Teisingumo teisme stojo prieš ES Komisiją. Jis prašė panaikinti aktą, kuriuo Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms perdavė informaciją apie įtarimus dėl paslapties atskleidimo ir korupcijos, ir, antra, atlyginti ieškovo patirtą moralinę žalą dėl šios informacijos perdavimo bei OLAF pranešimų spaudai paskelbimo.

Viskas prasidėjo taip. Vienas ES pareigūnas savo tyrimo memorandume nurodė apie galimus pažeidimus, kuriuos padarė keletas Komisijos tarnybų. Šio dokumento kopiją gavo ir OLAF, kuris sukūrė konfidencialų tarnybinį raštą su dvylika pasiūlymų ir rekomendacijų, tarp kurių - pradėti tyrimą dėl kai kurių memorandume paminėtų pažeidimų.

Taip buvo sukurtas paslaptingas raštas, pagal kurį žurnalistas parašė du straipsnius, išspausdintus „Stern". Šie straipsniai rėmėsi minėtu memorandumu ir OLAF raštu. Šiuos straipsnius perskaitė OLAF pareigūnai ir pašiurpo: slapti raštai tapo atviri! Todėl OLAF įtardama, jog jos raštai buvo išplatinti neteisėtai, pradėjo vidaus tyrimą, siekdama nustatyti ES pareigūnus ar tarnautojus, dėl kurių nutekėjo informacija. OLAF direktorato „Žinios, veiklos strategija ir informacijos paslaugos" direktorius pranešė OLAF direktoriui, kad, remiantis patikimu informacijos šaltiniu, žurnalistas, siekdamas gauti keletą straipsniui reikalingų dokumentų, vienam OLAF darbuotojui sumokėjo 8000 eurų.

OLAF paskelbė pranešimą spaudai „Vidaus tyrimas dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo", kuriame buvo rašoma, jog akivaizdžiai nutekėjus OLAF parengtoje ataskaitoje buvusiai konfidencialiai informacijai, ji nusprendė pradėti vidaus tyrimą. Remiantis gauta informacija, žurnalistas gavo keletą dokumentų. Ir pridėjo: „Neatmetama galimybė, jog tam, kad būtų gauti šie dokumentai, kažkam iš OLAF (ar iš kitos institucijos) buvo sumokėta".

Atsakydamas „Stern" išspausdino pranešimą spaudai, kuriuo, pirma, patvirtino turįs vadinamąjį memorandumą, ir, antra, pabrėžė nemokėjęs pinigų ES pareigūnui tam, kad gautų dokumentus. Protestuodamas prieš OLAF kaltinimus „Stern" taip pat parašė OLAF priežiūros komiteto pirmininkui.

Toliau jau kitas žurnalas „European Voice" nurodė, kad remiantis OLAF spaudos atstovu, OLAF „iš pirmo žvilgsnio" turėjo „įrodymų", patvirtinančių „tikimybę, jog buvo sumokėta".

OLAF spaudos atstovas šios tarnybos darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog šiuo metu vienintelis užtikrintas faktas yra tas, kad konfidencialus dokumentas pateko į spaudą (nors taip neturėjo atsitikti), ir kad OLAF ir Komisijoje sklando gandai, jog už šiuos dokumentus buvo sumokėta, netgi nurodoma suma. Todėl netoleruotina, kad egzistuotų pavojus, jog slaptą OLAF informaciją gali sužinoti spauda ir kad ši informacija gali būti gauta papirkus viešosios tarnybos pareigūnus.

Užpykęs žurnalistas pateikė skundą Europos ombudsmenui dėl OLAF pranešimo spaudai. Ką pasakė ombudsmenas? Jis savo rekomendacijoje dėl žurnalisto skundo pažymėjo, kad pareikšdama kaltinimą korupcija ir neturėdama pakankamų bei viešai patikrinamų faktinių įrodymų, OLAF veikė neproporcingai, todėl tai yra netinkamo administravimo atvejis. Jis patarė OLAF paneigti paskelbtus kaltinimus korupcija.

Po šios rekomendacijos OLAF paskelbė pranešimą spaudai. Šiame pranešime nurodyta, kad pradėtas tyrimas nenutrauktas, bet kol kas OLAF nerado įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sumokėta.

„Stern" interneto tinklavietėje žurnalistas paskelbė straipsnį, kuriame buvo kritikuojami OLAF direktoriaus veiksmai.

Ombudsmenas savo galutiniame sprendime dėl skundo dar kartą patvirtino, kad OLAF kalta dėl netinkamo administravimo, ir nurodė, jog ši tarnyba, sutikusi su jo rekomendacijos projektu, neįgyvendino tinkamai. Šiomis aplinkybėmis jis nusprendė, kad jo kritiška pastaba galėtų būti laikoma tinkamu žalos atlyginimu žurnalistui.

OLAF, remdamasi ES reglamentu 1073/1999, Briuselio (Belgija) ir Hamburgo (Vokietija) teisminėms institucijoms perdavė informaciją apie įtarimus dėl paslapties pažeidimo ir korupcijos.

Perduotos informacijos pagrindu Vokietijos ir Belgijos teisminės institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tariamos korupcijos, o pastarosios - dar ir dėl paslapties pažeidimo. Atsakingo už bylą ikiteisminio tyrimo teisėjo prašymu Belgijos policija atliko kratą žurnalisto namuose bei biure ir paėmė arba užantspaudavo profesinius dokumentus bei asmeninius daiktus.

Ką daro žurnalistas? Jis dėl šio poėmio pareiškė ieškinį Belgijos teisminėse institucijose. Šio proceso pabaigoje Belgijos kasacinis teismas atmetė šį ieškinį iš esmės.

Žurnalistas Hans-Martin Tillack nenusileido, jis parašė OLAF direktoriui skųsdamasis dėl vykdomos procedūros ir prašydamas leisti susipažinti su tyrimo byla, kuri su juo susijusi.

ES ombudsmenas pateikė Europos parlamentui specialią ataskaitą dėl žurnalisto pateikto skundo. Šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad OLAF turi pripažinti, jog ombudsmenui skirtuose atsiliepimuose dėl tyrimo, susijusio su skundu esantys tvirtinimai yra neteisingi ir melagingi. Ombudsmenas taip pat pasiūlė ES parlamentui dėl šios rekomendacijos priimti rezoliuciją.

 

(Bus daugiau)

Rubrika Kitu kampu yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-06-24 13:02
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Miau

2014-04-08 19:11

Kyšis ne gėda o visuomenės variklis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vot!

2014-03-27 06:47

Kyšis - tai mūsų gėda.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Klausimas

2014-03-26 08:54

O ką daryti su tais Lietuvos žurnalistais, kurie irgi už kyšius gauna informaciją?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media