2021 m. kovo 1 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Stasį Makaraitį menant: dailininko darbų kataloge ir žurnalistų portretai

2015-11-25
 
Stasys Leonas Makaraitis. Dailininkas Albertas Vaidila

Stasys Leonas Makaraitis. Dailininkas Albertas Vaidila

Albertas Vaidila,

Menotyrininkas

 

Pažymėtos dailininko ir dizainerio, gero žurnalistų bičiulio Stasio Leono Makaraičio netekties metines. Kai žmogaus nelieka, lieka gyvi tik prisiminimai, bet ir jie laikui bėgant blėsta... Geriausiai išėjusį žmogų liudija ir apibūdina jo nuveikti darbai. Ir, žinoma, parašytas žodis, iliustracijos. Dailininkų gyvenimą ir kūrybą apibūdina  katalogai, monografijos, straipsniai. Kuo gyveno ir ką sukūrė Stasys Leonas Makaraitis? Baigęs mokslus Telšių taikomosios dailės technikume  ir Valstybiniame dailės institute, 40 metų dirbo Lietuvos dizaino institute (iki Nepriklausomybės atkūrimo Techninės estetikos mokslinio tyrimo institutas). Jis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dizainerių sąjungos nariu. Buvo Tarptautinių dizainerių konferencijų ir kongresų dalyvis Prahoje, Minske, Dubline, kur jo darbai susilaukė gerų įvertinimų. S. L. Makaraitis buvo aktyvus tarptautinių, respublikinų, įvairių personalinių ir grupinių  tiek dizaino, tiek ir dailės parodų, taip pat konkursų dalyviu. (Buyo... Sunku kalbėti būtuoju laiku. Tačiau juk visi būsime buvę). Yra tapęs konkurso nugalėtoju, pelnęs prizines vietas, skatintas piniginėmis premijomis ir kitais apdovanojimais. Apie jo kūrybinius pasiekimus dizaino srityje byloja ir tas faktas, kad jam įteikta daugiau negu 50 dizaino autorinių pavyzdžių liudijimų. Manau, kad kolegas žurnalistus domina, kas tai per dizaino darbai, kuriuos kūrė S. L. Makaraitis ir jo bendradarbiai? Juk dizainas - tai nepaprastai įvairi veikla:  kasdieniniame gyvenime kalbame apie  automobilių, rūbų, buities ir gamybos reikmenų,  netgi  moterų nagų dizainą... Paminėsiu keletą svarbiausių krypčių, kuriose darbavosi Stasys ir jo bendradarbiai. Tai  įmonių, visuomeninių pastatų teritorijų formavimo, funkcionalaus sutvarkymo projektai, įskaitant mažąsias architektūros formas, želdinius, pastatų eksterjero ir interjero informacijos, dekoro elementus, įmonių, įstaigų elektroninio valdymo pultai, staklės, kiti pramonės, buities darbo įrankiai ir įranga. Net kosminių laivų įrangos ir valdymo pulto funkcionalus ir estetiškas sutvarkymas negalėjo apseiti be dizainerio sprendimų. Prie šio darbo buvo pritraukti ir Lietuvos dizaineriai, tuometinio Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto darbuotojai.

 

Nemaža dalis dizaino darbų nuotraukų sudėta į S. L. Makaraičio sudarytą ir netekties metinių išvakarėse atspausdintą katalogą (maketas Gedimino Lašo, įvadinio žodžio autorė Stasio duktė, žinoma žurnalistė Indrė Makaraitytė). Tai ne šiaip autorinės parodos katalogas, o viso gyvenimo svarbiausių kūrybinių darbų knyga, kurioje į 165 puslapius sutalpinta apie 500 darbų. Kai kurie darbai jau ne kartą matyti, ne kartą apie juos esu ir rašęs įvairiomis progomis straipsniuose, taip pat ir kataloge, skirtame jo jubiliejinės parodos apžvalgai 2008 metais. Tačiau pastarajame 2015  metų kataloge iliustracijų gal 10 kartų daugiau.  Jame aš aptikau darbus apie kuriuos buvau tik girdėjęs iš jo paties ar Stasio bendradarbių lūpų arba nieko nežinojau.  Stasio Leono Makaraičio įvairiašakė kūryba kataloge suskirstyta į keletą skyrių: medaliai; mažoji plastika; dizainas, reklama;  akvarelė, tapyba; eskizai, medalių piešiniai, projektai. Suprantama, ne visi darbai pateko į katalogą dėl iliustracijų riboto skaičiaus ar vietos kataloge stokos. Šio katalogo skyriuje „Dizainas, reklama" matome Staso Leono Makaraičio suprojektuotus Autobusų stoties dispečerio pultą (1976), gražtų pusfabrikačių apdirbimo pusautomatį (1984), paprastus ir universalius dalinimo stalus (1982,1984, 1985), universalią medžio apdirbimo mašiną (1988) ir kt. Įdomu pažymėti, kad beveik visuose šiuose gaminiuose be plieno, ketaus, aliuminio, medžio ir plastiko konstrukcijų figūruoja ir elektronikos prietaisai. XX a. aštuntame, devintame dešimtmečiuose tai buvo pirmieji elektronikos žingsniai į Lietuvos pramonę ir buitį. Stasio Leono Makaraičio dizaino darbuose didžiąją dalį užima kalto metalo ar liejimo būdu sukurti gaminiai: vartai, tvoros, balkonų tvorelės, įvijų laiptų dekoratyviniai turėklai, kurie daugiausia sukurti moderno stiliumi, su jam būdinga elegancija, stilizuotos augmenijos ar šiaip grakščiomis linijų pynėmis, įsiliejančiomis į dinamišką ornamentą. Vienas išraiškingiausių metalo plastikos darbų yra Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus kiemo vartai ir langų dekoratyvinės grotelės. Sukurta ir mažesnės apimties darbų: saulutės, saulutės - kryžiai, baliustrados, žibintai, žvakidės, durų spynų bei vyrių apkaustai, modernūs prizai ir daugelis kitų, kurių stilistikai turėjo įtakos liaudies kalvystės tradicijos, siekimas tinkamai panaudoti kiekvienos medžiagos plastines savybes, priderinti kūrinius prie pastato stiliaus, aplinkos. Kai kurių darbų pavyzdžius matome minėtame katalogo skyriuje.

 

Pats turtingiausias katalogo skyrius - medaliai. Jų gerokai virš pusantro šimto. Tai iškalbingas skaičius, bylojantis apie didelę energiją ir kūrybinį potencialą gyvenimo saulėlydžio metuose. Prieš septynetą metų medalių buvo sukurta perpus mažiau. Jie skirti pažymėti reikšmingiems Lietuvos istorijos įvykiams, miestų, organizacijų jubiliejams („Žalgiris", „Vytis", „Klaipėdai 750 metų"), iškilioms praeitų šimtmečių ir dabarties asmenybėms - žymių Lietuvos ir išeivijos kultūros, mokslo ir meno veikėjų atminimui, jų jubiliejams (Kristijonui Donelaičiui, Maironiui, poetui J. Marcinkevičiui, tapytojams V.Vizgirdai, K.Varneliui, režisieriams J. Miltiniui, E. Nekrošiui, aktoriui D. Banioniui, Dizaino instituto įkūrėjui G. Ruzgiui, Valstybinio Dailės instituto dizaino katedros vedėjui profesoriui F. Daukantui, habilituotam architektūros daktarui profesoriui K. Jakovlevui Mateckiui, ekonomistui Nobelio premijos laureatui R. Šileriui  ir kt. Kai kurie medaliai yra daugiafigūriniai („Žalgiris") arba vaizduoja dideles grupes portretuojamųjų veidų ir pasižymi sudėtingomis kompozicijomis, („Dizaino keturiasdešimtmetis", „Medalių kūrybos stovykla Telšiuose"),  tačiau Stasys Leonas Makaraitis sėkmingai susidorojo su nelengvomis užduotimis darant tokio pobūdžio darbus ir praturtino medalių kolekciją virtuoziškais darbais. Šiame katalogo skyriuje atspausdinti ir žurnalistams D. Radzevičiui, S. Pleskui, V. Žeimantui, J. Vėlyviui, V. Vaitkui, J. Stasinui, I.Skridlai, A. Čaikovskiui, A. Vaidilai sukurti medaliai. Taip pat čia rasime Žurnalistų sąjungos užsakytus medalius ir su Juozo Tumo Vaižganto, Antano Macijausko portretais. Šiuos medalius LŽS ir NŽKA pirmininkas įteikia kartu su kasmetinėmis piniginėmis premijomis atitinkamų vardinių premijų laureatams. Prabilus apie žurnalistų medalius, reikia pasidžiaugti vienu esmingu pokyčiu - žurnalistai tampa lygiaverčiai kultūros, meno žmonių lygmenyje. Anksčiau Lietuvoje leidžiamos enciklopedijos ar tūlas dailininkas dažnai nerasdavo reikalo pabrėžti žurnalisto profesiją, o daugiau kreipdavo dėmesį į kitus žurnalisto talentus ar nuopelnus ir jie tapdavo dominuojančiais. Ne išimtis buvo ir S. L. Makaraitis. Jo kūrybos 2008 kataloge nerasime nė vieno žurnalisto portreto. Nors nuo pirmo medalio sukūrimo, skirto M. K. Čiurlioniui (1973), buvo prabėgę 35 metai. Tiesa, tame kataloge buvo ir man skirtas medalis, sukurtas 2004 metais, deja, tik su užrašu „menotyrininkas". Vis tik užrašo „žurnalistas" nebuvo. Sutarėme, kad pakalbinsiu savo kolegas žurnalistus, ar nenorės įsigyti medalius, žinoma, įvardinant šią profesiją. Bene tris „prikalbinau", kiti vienas nuo kito susižinojo. Tik dvejuose iš išvardintų kataloge žurnalistų medalių nebuvo užrašų „žurnalistas", tačiau juos pakeitė kiti solidūs pavadinimai: „Dr. Jonas Vėlyvis", „Gamtosaugininkas Juozas Stasinas". Suprantama, čia nieko blogo - tai jau ne profesijos ignoravimas, o portretuojamojo pasirinkimas.

 

Atsivertę katalogo skyrių „Eskizai, medalių piešiniai, projektai" galime pamatyti kaip atrodo pradinė medalių kūrimo stadija - medalių piešiniai projektai, tarp kurių nemažai ir mūsų kolegų žurnalistų. Taip pat dar kartą turime progos pasižiūrėti kaip atrodo ir Stasio Leono Makaraičio sukurti žurnalistų ekslibrisai (15 pozicijų), skirti pirmajai žurnalistų ekslibrisų parodai, kuri buvo eksponuota Lietuvos mokslo ir technikos bibliotekoje, taip pat ir Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.  Beje, Stasys neužmiršo mūsų pokalbio ir visuose man skirtuose ekslibrisuose figūruoja žodis „žurnalistas". Palietus žurnalisto profesijos prestižo kėlimo aktualiją, manau būtina prisiminti Vytauto Žeimanto iniciatyvą išleisti žurnalistų poezijos rinkinius, jo vaisingas pastangas ryžtingiau įtraukti žurnalistus į Lietuvoje leidžiamas enciklopedijas. Šioje vietoje svarbu pažymėti dailininko ir žurnalisto Alfonso Čepausko iniciatyva surengtą pirmąją žurnalistų ekslibrisų parodą. Mano galva, į šią kryptingą veiklą sėkmingai įsipina ir mano surengtos žurnalistų portretų parodos Vilniaus žurnalistų namuose ir Rotušėje,  rengiamas šių ir naujai sukurtų Lietuvos žurnalistų portretų albumas - žinynas.

 

Talentingo menininko gyvenimo ir kūrybos prisiminimui ir aptarimui Stasio dukterys Indrė ir Greta,  artimieji, buvę kolegos, žiniasklaidos atstovai, bičiuliai, kiti jo meno gerbėjai susirinko pokalbiui į Vilniaus Statybininkų rengimo centrą prie vestibiulyje S. L. Makaraičio sgrafito technika  sukurto pano „Vilniaus vaizdai" (2007). Čia buvo atidengtas ir skulptūrinis bareljefas- rodyklė su pritvirtinta metaline lentele, kurioje išgraviruota dailininko vardas,  pavardė, darbo pavadinimas, jo atlikimo technika ir sukūrimo metai. Šis įspūdingas monumentaliosios dekoratyvinės dailės kūrinys ne vienintelis S. L.  Makaraičio darbas šioje mokykloje. Jis metodiškai vadovavo, padėjo praktinio darbo patarimais VSRC Fabijoniškių skyriaus dailiųjų amatų būrelio nariams įrengiant interjere skulptūrinį reljefinį pano Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilys, kuriant vitražines kompozicijas, apvaliąją skulptūrą ir reljefus. Pats iš akyto betono sukūrė šio Statybininkų rengimo centro pedagogų skulptūrinių portretų, vario medalių. Buvę Stasio bendradarbiai pasidalijo prisiminimais apie jo kaip žmogaus ir menininko charakterio bruožus, nuveiktus darbus, įdomias bendrabūvio akimirkas.

 

Miela prisiminti didelį meno ir amato meistrą, gerą bičiulį Stasį. Jo paminėjimo reginiuose dalyvavo ir dar du žinomi žurnalistai Vytautas Žeimantas ir Vytautas Vaitkus, kurie kaip ir aš palaikė su Stasiu draugiškus ryšius, aptarinėjo kūrybinius sumanymus. Persmelkė mintis, kad čia trūksta dar vieno žurnalisto, kuris buvo taip pat artimas Stasio ir , žinoma, mūsų draugas ... Taip. Tai Jonas Vėlyvis. Jis išėjo iš gyvenimo porą mėnesių anksčiau už Stasį. Prieš akis išnyra mūsų bendro pasibuvojimo epizodas. Buvau tik ką užbaigęs pirmajai žurnalistų poezijos knygai „Šitas aidas toli girdis" keletą viršelio projektų, tad minėtus kolegas pakviečiau atsilankyti, išsakyti savo nuomonę. Gana greitai vienas iš projekto variantų buvo „priimtas", gėrėm kavą, šnekučiavomės. Tik vienas Stasys nerimo. Paėmęs pieštuką ir bloknotą piešė mus, tiksliau, padarė portretų eskizus, kuriuos vėliau panaudojo mūsų ekslibrisų sukūrimui. Tai buvo visai neseniai. Tik prieš trejus metus...

 

Kur kas anksčiau ne kartą teko lankytis Dizaino institute, bendrauti su Stasiu ir jo kolegomis, iš arti stebėti kaip įgyvendina savo projektus dirbdami frezavimo staklėmis, plušėdami prie kalvės žaizdro, kaldami ant priekalo iki raudonumo įkaitusią metalo juostą, kuri virsdavo  „saulutės" elementais ar ornamentuotos metalo tvoros sudedamosiomis dalimis. Žinojau, kad vis tik ne staklės ir ne kalvio kūjis buvo mėgiamiausi įrankiai, o kur kas subtilesni dailininko įrankiai ir kur kas sudėtingesni meniniai sprendimai. Ir visų pirma jį domino Žmogus, jo veido bruožų sudėtinga kalbėsena,  charakterio raiška, psichologinės būsenos. Patraukė ir stipriai užvaldė medalių kūryba.  Taip pat žinojau, kad jis priklausė dailininkų sąjungos monumentalistų sekcijai. Supratau, kad monumentalių darbų daug neatliksi, paprasčiausiai jiems nėra daug užsakymų, o jeigu ir atsiranda vienas kitas, tai „suryja" daug jėgų ir laiko. O juk kiekvienas nori kuo daugiau skirti laiko savo mėgiamam užsiėmimui - Stasio atveju, žmogaus studijai ir jo meninės traktuotės galimybėm. Smulkiosios  plastikos darbams nereikia daug vietos, ypatingų sąlygų ar įrankių. Gali dirbt namuose, sode, išvykoje.

 

Gausus būrys dailininkų,  dizainerių, kitų Stasio asmens ir jo talento gerbėjų susirinko į Šventų Jonų parodų galeriją, kurioje buvo atidaryta Stasio Leono Makaraičio kūrybos paroda (medaliai, tapyba, akvarelė). Šiuos kūrinius dar galima pamatyti parodoje, su jais galima susipažinti ir katalogo skyriuose „Medaliai", „Akvarelė, tapyba". Akvarelėje ir tapyboje vyrauja peizažai, gamtos motyvai, tėviškės vaizdai, jaukios ūkininkų sodybos, kaimo trobesiai ir ūkiniai pastatai. Ypač įdomūs portretai: tėvų, autoportretai,  šeimos narių; žmonos Dalios, vaikų Indrės ir Gretos. Jie atlikti aliejumi, sangina, akvarele.   Darbai realistiški, sukurti patyrusio meistro „lengva" ranka, gerai perteikiantys portretuojamųjų charakterį, psichologinę raišką. Metinių paminėjimo renginiuose apie S.L.Makaraičio indėlį į respublikos kultūros, dizaino, dailės gyvenimą kalbėjo, asmeniniais įspūdžiais dalijos žinomi šalies architektai, dizaineriai, dailininkai (Konstantinas  Jakovlevas - Mateckis, Petras Repšys, Valerijonas Jucys, Jonas Varnas ir kt.). Visiems atsilankiusiems į parodą nemokamai buvo dalijami Stasio Leono Makaraičio kūrybos katalogai.

 

Artimieji ir draugai taip pat dalyvavo Stasiui Makaraičiui skirto antkapinio paminklo pašventinimo ceremonijoje.

 

Rubrika Kitu kampu yra Spaudos, radijo ir tlevizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-01-03 14:16
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Antanas

2015-12-05 08:42

Geras, informatyvus straipsnis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Albertas

2015-12-02 13:20

Ačiū, gerbiamas Juozai, už šiltus žodžius apie Stasį Leoną Makaraitį.Iš Stasio girdėjau ne kartą pačius geriausius atsiliepimus ir apie Tave - idėją pagerbti ir įamžinti Bergo atminimą jūs abu įgyvendinot didelio ryžto ir pastangų dėka.
Beje, dainininku aš nesiskelbiau, tai, matyt korektūros klaida, kuri jau ištaisyta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2015-11-26 14:15

Mielas Albertai, žinau, kad Tu talentingas dailininkas ir žurnalistas, bet, pasirodo, esi dar ir dainininkas. Tai sužinojau, perskaitęs tekstą po Makaraičio portretu. Džiaugiuosi ir linkiu sėkmės.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Stasinas

2015-11-26 14:04

2015-11-20 23:45

Atrodo tik vakar palydėjome į amžiną kelionę talentingą žmogų, ne tik gerą menininkų, bet ir žurnalistų bičiulį Stasį Leoną Makaraitį,o,žiūrėk, laikas negailestingai jau skaičiuoja antruosius šio garbingo žmogaus netekties metus. Man Makaraitį primena ne tik malonūs pasilabinimai,žmogiškai šiltos bendravimo minutės bičiulių būryje, bet ir bendradarbiavimas įamžinant žymaus Lietuvos gamtosaugininko Viktoro Bergo atminimą bronziniame bareljefe, jau ne vienerius metus kabančiame ant namo K.Donelaičio g.16, Vilniuje,kur gyveno šis garbingas Žmogus. Kai einu pro šį namą,visuomet pažvelgiu ir į Makaraičio sukurtą bareljefą.Viktoro Bergo veidas bareljefe be galo realistinis, bronzoje atsispindi šio žmogaus tikrumas, žmogiška šiluma,žodžiu, Jis pavaizduotas toks, kokį mes, gamtosaugos pirmapraeiviai, Jį pažinojome. Galvoju,kad šiuos Bergo bruožus metale galėjo įkūnyti tik talentingas menininkas. Ačiū Tau,Stasy, kad buvai ir kūrei gerus darbus, mylėjai žmones.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media