2020 m. liepos 15 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Sigitas Krivickas: Amžius – ne kliūtis mokytis ir įveikti vienatvę

2017-08-16
 
Nuotraukoje (iš kairės): Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų vadovai Petras Ruzgus, Andris Silinš ir Andres Ergma suvienija savo pastangas bendram mokymo projektui „Amžius – ne kliūtis“. Martinšo Waltero  nuotrauka

Nuotraukoje (iš kairės): Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų vadovai Petras Ruzgus, Andris Silinš ir Andres Ergma suvienija savo pastangas bendram mokymo projektui „Amžius – ne kliūtis“. Martinšo Waltero nuotrauka

 

 

Povilas Sigitas Krivickas

 

Ar girdėjote, kas yra Nordplus (Šiaurė-plius)? Tai Šiaurės šalių Ministrų tarybos remiama labai svarbi mokymosi visą gyvenimą programa. Daugiau kaip 10000 žmonių Šiaurės ir Baltijos šalyse kasmet patiria jos naudą. 

     Sudaromos galimybės organizacijoms teikti paraiškas ir gauti paramą, kad būtų galima keistis lektoriais ir instruktoriais tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.  Tokios iniciatyvos ėmėsi Latvijos pensininkų federacija,  kuriai pavyko gauti finansinę Nordplus paramą svarbiam projektui. Bendradarbiauti kuriant ir vykdant projektą „Amžius - ne kliūtis" („Age is not an obstacle") latviai pakvietė kolegas iš Estijos pensininkų bendrijų asociacijos ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai". Mūsų šalies delegacijos sudėtyje į Rygą teko važiuoti ir šių eilučių autoriui, kaip LŽS senjorų klubo atstovui.

      Karštomis vasaros dienomis (rugpjūčio 9-11 d.) Latvijos sostinėje vyko pirmasis projekto „Amžius - ne  kliūtis" partnerių susitikimas. Jis surengtas Rygos Stradinio universitete (RSU), kurio mokslininkai atlieka svarbius vyresnio amžiaus žmonių socialinės padėties ir integravimo į aktyvesnę veiklą tyrimus. Globalus arba svarbiausias projekto „Amžius - ne kliūtis" tikslas yra pensininkų gyvenimo gerinimas Baltijos šalyse. Konkrečiai tai reiškia būtinybę sudaryti mokymo programą tiek žmonėms, išėjusiems į pensiją, tiek ir tiems, kas yra priešpensijinio amžiaus. Tam reikia atitinkamos metodologijos ir mokymo priemonių, o taip pat parengti mokymo instruktorius.

      Programoje numatyti keturi moduliai. Pirmasis: kaip išgyventi adaptacinį periodą išėjus į pensiją (įskaitant galimybes gauti socialinę paramą ir smulkaus verslo organizavimą). Antrasis: kaip palaikyti fizinę sveikatą. Trečiasis: kaip palaikyti psichologinę sveikatą ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. Ketvirtasis: kaip išvengti vienatvės ir ją įveikti. Pagal šiuos modulius bus rengiami paskaitų ir užsiėmimų ciklai. Viso projekto trukmė numatoma dvejiems su puse metų. Kiekvienas partneris vadovaus bent vieno modulio parengimui. Renginiai daugiausia vyks savose patalpose, o informacija bus keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Oficialiai bendraujama anglų kalba. Tačiau, partneriams susitarus, galima vartoti ir rusų kalbą, kurią prisimena ir moka vyresnio amžiaus piliečiai.

     Labai svarbu projekto įgyvendinimui pasitelkti žmones, turinčius atitinkamų žinių, įgūdžių ir realios patirties.  Tai galėtų būti suinteresuoti asmenys - buvę dėstytojai, profesoriai emeritai, kurie noriai dalintųsi savo sukauptomis žiniomis ir patyrimu. Mokymai bus grindžiami pavyzdžiais, kaip spręsti realias problemas gyvenimiškose situacijose. Kad būtų pasiekta reikiamos atitinkamų programų, metodologijų ir mokymo priemonių kokybės, projekto partneriu pakviestas Rygos Stradinio universitetas (konkrečiai - Socialinio darbo katedra). Reikia trumpai priminti, kad šiam Latvijos sostinės universitetui yra suteiktas žymaus medicinos profesoriaus Paulo Stradinio (1896 - 1958) vardas. RSU dėstytojai ir studentai dalyvaus tyrimo darbuose, parengs mokymo priemones, tvarkys specialią interneto svetainę. Estijos, Latvijos ir Lietuvos pensininkų organizacijų vadovai savo parašais patvirtino bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią bus vykdomas šis projektas.

     Projekto dalyviams atsiras naujų galimybių pritaikyti savo žinias ir patirtį, kad padėtų vyriausybėms, savivaldai ir tikslinėms grupėms garbingai spręsti aktualias problemas. Išėję į pensiją, žmonės dažnai praranda kolegas ir netgi bičiulius. Savivaldybės stengiasi jiems padėti organizuodamos Dienos centrus. Nors jų paslaugos nemokamos, tačiau labai ribotos galimybės dėl patalpų ir socialinių darbuotojų stokos. Daugiausia pensininkų lieka vieniši namuose, ypač tada, kai netenka savo poros. Todėl labai svarbu, kaip sakė susitikimo Rygoje moderatorius ir projekto vadovas Martinš Walters, padėti tokiems žmonėms ne tik stiprinti fizinę bei psichologinę sveikatą, bet ir įveikti vienatvę. Todėl ir sakoma, kad amžius - ne kliūtis mokytis ir užsiimti naudinga visuomenine ar smulkaus verslo veikla.

     Viso projekto motto - „Padėk pats sau, padėk ir kitiems". Per pirmąjį susitikimą partneriai sudarė atitinkamas darbo grupes, išsirinko jų vadovus, aptarė darbo etapus ir terminus, bendradarbiavimo sąlygas. Dar šiemet bus sudarytos programos, iki kitų metų vasaros parengta mokomoji medžiaga. 2018 metų ruduo bus skirtas dėstytojų pasirengimui, o 2019-aisiais vyks užsiėmimai tikslinėse auditorijose.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-08-16 18:37
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media