Fotografija

Tęsinys. Pradžia 2025 1118.

Virgilijus Juodakis

Docentas, daktaras

ANTRAS ŽINGSNIS: AUKŠTIEJI FOTOŽURNALISTIKOS

KURSAI

Pastačius žalio stiklo dangoraižį lietuviškos fotožurnalistikos sistemai bujoti, menka nauda tebus, jeigu jis stovės tuščias. Pastatai skirti tam, kad juose ne tik būtų gyvenama, bet ir visokiausia naudinga veikla šurmuliuotų. Mūsų atveju šurmuliui reikalingi fotožurnalistai. Ne fotografai, ne fotomenininkai, ne amatininkai, ne šiaip fotografijos mėgėjai, bet profesionalūs fotožurnalistai. Bepigu pasakyti - reikalingi. O iš kur prisakysite jų gauti? Fizikus, inžinierius, gydytojus ir kitokius profesionalus ugdo ir išugdo profesinės ir aukštosios mokyklos. Aukštąsias mokyklas turi muzikantai, skulptoriai, architektai. Net sportininkai ir žurnalistai. Bet fotožurnalistai neturi. Tai ką, žalio stiklo debesų ramstis stovės be gyventoj?. Betgi tuščia lėkštė nieko nepasotina. Taigi ir spragsi fotoaparatų užraktais šimtai ir tūkstančiai bemokslių entuziastų. Profesionalūs bemoksliai. Įdomiai skamba, tiesa? Beje, ir fotožurnalistų pusbroliai fotomenininkai taipogi neturi jokios savos specifinės aukštosios mokyklos. Nors apsišaukėlių vienur kitur pasitaiko. Bet visi jie zulina vieną ir tą patį - šviesa iš kairės, šviesa iš dešinės, portretas stambus, portretas su batais, be batų, perspektyva linijinė, perspektyva tonine, aukštas taškas, žemas taškas kad visos žolės būtų gražios ir vėlei iš pradžios. Visa tai tiesa, visa tai reikalinga, bet kiek apie vieną ir tą patį galima zulinti kasmet pradedant nuo fotobūrelio mokykloje per visokias fotostudijas, seminarus, sesijas? O kas jose moko? Tie patys vakarykščiai beraščiai liaudies fotografijos menininkai. Kiekvienas savaip, kas kaip išmano. tas taip gano. Vieni sako - tuojau fotomenininkai būsite, kiti sako - jaunaisiais fotožurnalistais patapsite.

Dar kartą pakartosiu - visa tai gerai, visa tai būtina, bet tai ne fotožurnalistika. Tai tik tam tikras pagrindas, teisingiau - vienas iš dviejų būtinų tvirtų pagrindų, ant kurių bus statomas fotožurnalistikos pastatas. Gal bus aiškiau, jeigu prisiminsime, kam yra skirtos įvairiausių formų ir spalvų plastmasinės kaladėlės LEGO žaidimo dėžutėje. Teisingai, jos skirtos visokioms figūroms, pastatams, fantastiniams padarams sudėlioti , sunarstyti iš tų kaladėlių. Gal dar aiškiau bus pasakius, jog tai tarsi silikatinės plytos, iš kurių bus statomas vienoks ar kitoks numatytos paskirties namas. Gal didelis, gal mažas. Gal iš viso tik pagalbinės paskirties sandėliukas. O dabar jau laikas atvirai ir aiškiai pasakyti - ne namai bus statomi, ir ne sandėliukai, bet FOTOŽURNALISTIKOS ŽANRAI bus statomi. Pagalbiniai, mažieji ir stambieji. Štai ta statyba bei žinia kas juose gyvens ir ką jie veiks, tai ir bus tikroji fortožurnalistika. Taigi, fotožurnalistika neužsiima nei Lego kaladėlių, nei silikatinių plytų gamyba. Ji stato savo žanrų sienas, stogus, langus, duris. Jai visiškai nesvarbu kaip gaminamos tos plytos ar kaladėlės. Jas ji ima gatavas ir iš jų statosi kas jai reikalinga. Visai kaip krepšinyje, kur driblingas yra priemonė judėti į vietą, kur būtų patogu mesti ir pelnyti taškus. Taškų kraitis yra krepšinio esmė ir tikslas, o ne driblingas.

Lietuviškosios fotožurnalistikos naujoji žanrų sistema yra visiška naujovė mūsuose. Ir ne tik mūsuose. Ji atveria visą eilę naujų veiklos sferų fotožurnalistikai spaudoje, konkursinėje veikloje, leidyboje, edukacijoje, kraštotyroje, istorinės atminties saugyklose.

Dar vienas kiek abejonių keliantis klausimas yra vertinimo kriterijų ir vertinimo vykdytojų problema. Kas galėtų jais būti, kas galėtų vesti pirmyn edukacinį procesą, jeigu neturime specialistų. Čia derėtų prisiminti ir pasiremti liaudies išmintimi, Ji sako: "Žmogus kiaušinių nededa, tai vištų darbas. Bet žmogus visada gali pasakyti šviežias ar sugedęs tas kiaušinis". Šitas vertinimas puikiausiai tinka ir žmogui, kuris nemoka groti nei vienu instrumentu, bet jis turi gerą klausą ir puikiausiai gali diriguoti ansambliukui, stabdydamas, kai išgirsta disonansą ne vietoje. Šitai tinka ir patirties turinčiam redaktoriui. Tokie puikiausiai gali gebėti pasakyti ko vertas jo dėmesiui pateikiamas fotožurnalistikos kūrinys. Ir patarti kas kur taisytina. Tokių žmonių mes sočiai turime ne tik Vilniuje. Fotožurnalistikos kūrinys vertinamas ne pagal vienos natos garsą, bet klausantis viso akordo skambesio. Būtent akordas nusako fotopublikacijos vertę. Svarbiausia akordo sudėtinė dalis yra atitikimas pasirinktai temai. Po to savo balsą į akordą deda pavadinimo patrauklumas, teksto meistriškumas, nuotraukos motyvas, jos techninė kokybė, užfiksuoto veiksmo aktyvumas, veikėjo reagažas, maketo išradingumas ir kitkas. Kiekvienas aspektas vertinamas atskirai, o suma sumarum gautas rezultatas rodo viso žanro kokybinę vertę. Fotožurnalistikoje ne tiek svarbu kiek išraiškingai nufotografuota, bet kur kas svarbiau KAS UŽFIKSUOTA. Na, aiškumo dėlei prisiminkime kad ir mūsų partizanų nuotraukas pasipriešinimo okupantams metais Lietuvos miškuose. Pasirinkta tema gali būti nepaprastai įvairi. Ją užduoti gali ir redakcija, ir savas interesas, ir nugirsta naujiena ir daug kas. Kad ir kalendorius. Jame galima rasti nepaprastai įdomių temų. Pavyzdžiui, sniego diena, miego diena, pagalvių mūšio diena, šokio diena, dviračio diena, purvo diena, miško diena, mokytojo diena, bičiulio diena ir t.t. Jas atspindėti ir paminėti, priminti gali tiek mažieji, tiek stambieji lietuviškosios fotožurnalistikos žanrai. O kur dar vardadieniai, jubiliejai, dienos kultūrinės ir politinės aktualijos. Visa tai dera turėti omenyje tiek ruošiančiam fotožurnalistikos žanrą, tiek vertinančiam.

Naujieji žanrai puikiausiai galėtų tapti tarptautine nuotoline Vilniaus fotožurnalistikos mokykla (palyg. buv. neakivaizdines studijas). Toks darinys galėtų vadintis „AUKŠTIEJI FOTOŽURNALSITIKOS KURSAI". Tai būtų absoliuti edukacinė naujovė Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Labiausiai tiktų VU Žurnalistikos instituto ir Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybinė globa.

Kas įvaliotų atlikti visas tokių kursų praktines ir teorines užduotis, įgytų fotožurnalisto kvalifikaciją ir gautų fotožurnalisto statusą patvirtinantį diplomą. Kas neįveiktų, gautų tik spaudos fotoreporterio diplomą. Kas visai nebūtų tokių kursų ragavęs, turėtų tenkintis vien spaudos fotografo vardu.

Spaudos fotografas be specialaus diplomo turėtų teisę gauti tik vieną algos minimumą. Spaudos fotografas fotoreporteris turėtų teisę gauti dvigubą algos minimumą. Spaudos fotografas fotožurnalistas turėtų teisę gauti trigubą algos minimumą. Taipogi santykiu 1-2-3 galėtų būti mokamas autorinis atlyginimas už atliktus fotožurnalistikos darbus. Diplomuotas fotožurnalistas galėtų dirbti redakcijose, savivaldybėse, gamybiniuose kolektyvuose, įvairiose įmonėse. Galėtų pagaminti mažo tiražo proginius leidinius.

Įsteigus tokią fotožurnalistikos specializaciją, ji būtų pirmoji ir vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Taip būtų todėl, kad šita naujiena - AUKŠTIEJI FOTOŽUNALISTIKOS KURSAI - būtų tolygūs aukštajam mokslui, Ši naujiena būtų grindžiama visiškai nauja fotožurnalistikos samprata. O vienintelė todėl, kad niekur nieko panašaus pasaulio universitetuose nėra. Ta naujoji samprata su savo originaliais žanrais buvo suformuluota Vilniuje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje, kuri dabar pervadinta į Žurnalistikos institutą. Tokius kursus galėtų lankyti ne tik žurnalistikos, bet ir visų kitų specialybių Vilniaus universiteto studentai. Dar daugiau - ne tik Vilniaus universiteto, bet ir visų kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. O dar kartą dar daugiau - ne vien Lietuvos, bet ir užsienio šalių universitetų studentai. Tokiu būdu būsimi inžinieriai, chemikai, fizikai, astronomai ir kitų profesijų specialistai galėtų išmokti būti gerais talkininkais savo darboviečių atminties saugojimo baruose. Galėtų išmokti aptikti kas reikia, atsirinkti dominantę, nufotografuoti ir parašyti kiek reikia.

Tokias galimybes atveria nuotolinis mokymas: jokių auditorijų, jokių paskaitų susibėgus į sesijas. Žinios, užduotys, atliktų darbų recenzijos iš KURSŲ sklistų internetu, atliktos užduotys į KURSŲ centrą atkeliautų taipogi internetu. Manau, tokie išsiplėtoję kursai privalėtų turėti vien savo reikmėms atskirą internetinį portalą. Ir daug vertėjų, kai prireiks teikti KURSŲ paslaugas Afrikos, Tolimųjų ir Artimųjų rytų, Pietų Amerikos kalbomis.

Nauji laikai, nauji daiktai, nauji vėjai turi atverti kelią naujai fotožurnalistikai. Dabartinė samprata jau paseno, jai jau daugiau nei 100 metų. Pagrindinė lietuviškos fotožurnalistikos naujovė yra ta, kad žanru pripažįstama ne viena pavienė ar kelios vienišos fotografijos, bet dvinaris darinys, kurio sudėtinės dalys yra spaudos fotografija ir kartu su ja skelbiamas tekstas. (SF + T). Būtina sąlyga yra tai, kad publikacijoje spaudos fotografija (viena ar kelios) privalo užimti daugiau vietos nei tekstas. (SF>T). Fotografijos čia rodo, o tekstas papildo ir aiškina KAS, KUR, KADA, KODĖL, KAIP. (5K).

AUKŠTŲJŲ FOTOŽURNLISTIKOS KURSŲ kalendorius turėtų tilpti į dvejus metus. Juos sudarytų keturi semestrai. Tokių kursų mokymo turinys turėtų būti toks.

I SEMESTRAS. Mokomės mąstyti ir glaustai reikšti mintį kurdami nurodytos tematikos Vilniaus fotonoveles. Kuriame viršelius menamo žurnalo tipo leidiniui tema „Pirmasis flirtas", „Ilgesys", „Skriauda" ir pn. Ieškome, kuriame asociatyvias iliustracijas duotiems rašiniams. Pažintis su fotožurnalistikos raida Lietuvoje. Daugiaaspektė nurodytų leidinių analizė, pagalbiniai fotožurnalistikos žanrai, konkrečios užduotys, lydinčių tekstų ypatumai. Pagalbiniai žanrai. Mokomės pamatyti, atsirinkti ir PARODYTI apie ką rašoma straipsnyje.

II SEMESTRAS. Mokomės mąstyti ir glaustai reikšti mintį kurdami nurodytos tematikos Vilniaus fotonoveles.. Mažieji fotožurnalistikos žanrai, praktinės užduotys, darbo kontaktai su menamomis redakcijomis, laiko limitai. Mokomės sužinoti, atsirinkt ir PRANEŠTI NAUJIENĄ. Visos praktinės užduotys atliekamos savo universiteto ribose.

III SEMESTRAS. Mokomės mąstyti ir glaustai reikšti mintį kurdami nurodytos tematikos Vilniaus fotonoveles. Stambieji fotožurnalistikos žanrai, Menamų redakcijų praktinės užduotys, laiko limitai. Mokomės PAPASAKOTI nuotraukomis ir rašiniais apie savo universiteto žmones ir veiklą.

IV SEMESTRAS. Mokomės mąstyti ir glaustai reikšti mintį kurdami nurodytos tematikos Vilnius fotonoveles. Stambieji žanrai. Fotoapybraižos apie savo universiteto pedagogus pagal dekanato duotus prioritetų sąrašus. Ruošinių realizacija A4 bukletuose. Stambiųjų žanrų maketavimo užduotys formate A4. Visų užduočių pateikimas archyvams. Archyvo pažyma apie priimtus saugoti fotožurnalistinius žanrus ir jų ruošinius.

Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentams kursų programa turėtų būti privaloma ir nemokama. Kitų fakultetų ir universitetų studentams kursai mokami ir pasirenkami laisva valia kaip gretutinė specialybė (60 kreditų ir mokestis už kursų lankymą).

Vilniaus fotonovelės kuriamos pagal duotas temas, Jos imamos būtinai vien iš tarptautinių dokumentų, tokių kaip Vaiko teisų konvencija, Žmogaus teisių konvencija, Ligonių teisės, miško, vandens, gyvūnijos ir t.t. kas įrašyta tų metų aktualijų sąraše. Stambieji žanrai - iš savos universitetinės aplinkos pagal dekanatų nuodytus prioritetus.

10 požymių FŽŽ atpažinti visomis pasaulio kalbomis net jų nemokant.

F+T=FŽŽ=yra FŽ žanras

SF-T=/=FŽŽ=nėra FŽ žanras

SF>T - būtina sąlyga FŽŽ

1SF>T=mažieji FŽŽ

3(+x)SF>T=stambieji FŽŽ

T=5K=kas, kur, kada, kaip, kodėl.

F - fotografija

SF - spaudos fotografija

FŽ - fotožurnalistika

FŽŽ - fotožurnalistikos žanras

(Bus daugiau)