2020 m. liepos 11 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ataskaitinėje konferencijoje - aktualūs žurnalistams klausimai

2012-04-23
 
Pranešimą LMKA ataskaitinėje konferencijoje skaitė asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis

Pranešimą LMKA ataskaitinėje konferencijoje skaitė asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis

Vytautas Žeimantas

 

Lietuvos rašytojų sąjungoje įvyko Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) ataskaitinė konferencija. Joje Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją atstovavo Zinas Kazėnas ir šių eilučių autorius, foto menininkus - Jonas Staselis ir Stanislovas Žvirgždas. Konferencijoje buvo svarstomi ir klausimai, aktualūs Lietuvos žurnalistams, ypač turintiems valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą.

 

Ataskaitinį pranešimą už 2011 metus padarė LMKA prezidentas Kornelijus Platelis. Jis ataskaitą pradėjo retoriniu klausimu: „Kas pasikeitė menininkų gyvenime per šiuos metus?" Pasak pranešėjo, 2010 m. pabaigoje priimtas naujos redakcijos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas. Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo įstatymų pataisos įsigaliojo nuo 2011 metų sausio 1 d., o Sveikatos draudimo - nuo šių metų sausio 1 d. Pernai socialiniam menininkų draudimui buvo skirta apie 300 tūkst. Lt, tačiau realiai prireikė apie 2 mln. Lt. Manoma, kad panašios sumos papildomai reikės šiais metais apdrausti menininkus privalomuoju sveikatos draudimu. K. Platelis išreiškė viltį, kad valstybei, norinčiai išlaikyti „laisvųjų" menininkų luomą, tai nėra didelė suma.

 

Maloniai nuteikė ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės nuomonė, išsakyta vasario 22 dienos susitikime su rašytojais ir literatūrologais. Ji nemato tragedijos, jei meno kūrėjo statusą turinčiųjų skaičius padidėtų nuo 4 iki 10 tūkstančių. Taigi, atsivertų realesnės galimybės kolegoms žurnalistams irgi tapti valstybės pripažintais meno kūrėjais.


Deja, anot K. Platelio, valstybė ir toliau nenumato remti meno kūrėjų organizacijų, tarp jų ir mūsiškės NŽKA, veiklos. Kol kas tik pavyko įtikinti kultūros ministrą 30 proc. meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų lėšų skirti projektų administravimui.


Pagal naująjį Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą pernai meno kūrėjo statusą turintys kolegos žurnalistai mokėjo valstybinio socialinio draudimo mokestį nuo pusės iš savo autorinių atlyginimų gaunamų pajamų.

 

Meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, numatanti 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias tris mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti žurnalistas - menininkas, taip pat pradėjo veikti 2011 metais. Kol kas paramos į ją kreipėsi per 40 menininkų, kuriems buvo išmokėta apie 60 tūkst. Lt. Ar tarp jų būta žurnalistų, informacijos negavome. Tačiau mūsų kolegoms, patekusiems į prastą situaciją, šia galimybe reiktų aktyviau naudotis.

 

Pranešėjas apgailestavo, kad rentų ypatingai nusipelniusiems meno kūrėjams klausimas iš vietos nepajudėjo. Valstybinės pirmojo ir antrojo laipsnio pensijos taip pat naujai neskiriamos.

 

Pasak K. Platelio, daug energijos suvartojome aistringai diskutuodami dėl Menų tarybos, vėliau pervadintos į Kultūros tarybą. Dar dabar dėl jos neturime vieningos nuomonės, tad ir nesame jos pareiškę. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prasidėję diskusijos dėl Kultūros įstatymo, regis, nuslopo.

 

Daug jėgų ir laiko pareikalavo projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms", kuris jau pradeda įsibėgėti. Džiugu, kad šiame projekte dalyvauja ir nemažas būrys žurnalistų.

 

K. Platelis informavo, kad parašė raštą Vilniaus merui A. Zuokui dėl atskiros eilės aprūpinant meno kūrėjus socialiniu būstu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis ir gavo atsakymą, kuriame jam buvo išaiškinta bendra socialinio būsto suteikimo tvarka. Kitaip sakant, merija paprasčiausiai atsiprašė.

 

Konferencijos dalyviai priėmė dvi svarbiais rezoliucijas. Pirmoji: „Dėl Kultūros rėmimo fondui skiriamų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką procento". Joje pabrėžiama, kad LMKA pritaria Lietuvos Respublikos vyriausybės pastangoms griežtinti alkoholio ir tabako kontrolę, mažinti šių gaminių vartojimą. Tačiau norima atkreipti dėmesį, kad mažėjant vartojimui, mažėja ir Kultūros rėmimo fondui skiriamo 1 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, realus dydis. Pavyzdžiui, šiais metais Kultūros rėmimo fondui lėšų teko 3 milijonais Lt mažiau negu pernai. Tokią mažėjimo tendenciją įžvelgiame ir ateityje. Kultūros rėmimo fondui paraiškas teikia ir jo paramą gauna ne tik nevyriausybinės kultūros organizacijos, bet ir biudžetinės įstaigos, kurioms taip pat trūksta lėšų tiesioginei veiklai. Taip Kultūros rėmimo fondo lėšomis kompensuojamas nepakankamas biudžetinis finansavimas. Be to, nuo 2009 metų neskiriant lėšų daugeliui iš Kultūros ministerijos biudžeto finansuojamų programų, kai kurias jų tenka remti Kultūros rėmimo fondui. Realią Kultūros rėmimo fondo paramą kultūrinei ir meninei veiklai taip pat sumažino 2009 metais socialiniu ir privalomuoju sveikatos draudimu apmokestintos autorinės sutartys. Dėl šių priežasčių konferencijos dalyviai pareikalavo kaimyninės Latvijos pavyzdžiu Kultūros rėmimo fondui skirti jau 3 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Tai būtų reali valstybės investicija į kultūrą ir į visuomenės gyvenimo kokybę.

 

Antroji konferencijoje priimta rezoliucija vadinasi „Dėl rentų nusipelniusiems meno kūrėjams". Joje pabrėžiama, kad LMKA džiaugiasi valstybės parama socialiniu ir privalomuoju sveikatos draudimu draudžiant vien tik kūrybinį darbą dirbančius menininkus. Tačiau norima priminti, kad visų darbo grupių, rengusių šių įstatymų pataisas, darbotvarkėse buvo ir rentų nusipelniusiems meno kūrėjams, kokias gauna mokslininkai bei sportininkai, klausimas. Jis atidėtas, prie jo buvo žadama sugrįžti vėliau, kai pagerės valstybės ekonominė padėtis. Jau keleri metai neskiriamos I ir II laipsnio valstybinės pensijos, dalinai švelninusios šią situaciją. Rezoliucijoje teigiama, kad visą savo gyvenimą vien tik kūrybai pašventęs, visuomenės pripažintas menininkas, garsinęs Lietuvą, bet neatitikęs besikeičiančių santvarkų socialinių sistemų reikalavimų, neturėtų skursti sulaukęs garbingo amžiaus. Kultūros ministerija yra parengusi šios programos projektą. Visi pakviesti jį svarstyti ir ištaisyti susidariusią nenormalią padėtį.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-05-07 09:40
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media