2019 m. vasario 18 d., Pirmadienis

Tylos minutė

*print*

Archyvas :: Išėjo mūsų kolegė Filomena Taunytė

2013-06-29
 
Filomena Taunytė

Filomena Taunytė

Vytautas Žeimantas

 

Vilniuje, birželio 28 dienos vakare mirė žurnalistė, publicistė, rašytoja, gydytoja Filomena Taunytė. Šiemet kovo mėnesį mūsų garbaus amžiaus kolegę buvo ištikęs insultas, ji gydėsi ligoninėje. Deja...

 

Ir štai atsisveikinimo gėlės prie jos palaikų urnos, mišios už velionę Žvėryno bažnyčioje, ilga virtinė žmonių, ją palydinčių į paskutinę kelionę, ir šviežias kapas Saltoniškių kapinėse, visas paskendęs baltų gėlių jūroje...

 

Kolegė Filomena didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dviejų mūzų glėbyje. Vieną jos ranka vedė Hipokrato priesaika, kitą - kūrybos mūza. Ir abejose erdvėse- gydymo ir kūrybos - ji sugebėjo palikti ryškų pėdsaką.

Kolegė Filomena gimė 1925 m. balandžio 11 dieną Vantainėliuose, Radviliškio rajone. Ji nuo mažens sieke mokslo. Mokėsi Voskonių pradžios mokykloje, Radviliškio progimnazijoje, Šiaulių gimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. 1943 m. vokiečiams universitetą uždarius, įstojo į Kauno akušerių mokyklą. Dirbo Radviliškyje. 1950 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įgijo gydytojos specialybę. Dirbo įvairiose medicinos srityse. Aktyviai domėjosi ir propagavo netradicinius gydymo būdus.

 

Kūryba ji susidomi ne iš karto. Tik nuo 1965 m. pradeda aktyviai reikštis respublikinėje spaudoje. Ypač jai sekėsi, kai užsimodavo didelę medicininę patirtį pateikti pasitelkus publicistiką, gyvą ir skambų žodį. Jos straipsniai periodinėje spaudoje, vėliau pasirodžiusios knygos išsiskyrė ne tik geru medicinos reikalų žinojimu, drąsiais atradimais, originaliais gydymo patarimais, bet ir sodriu lietuvišku žodžiu, aukšta publicistikos praba.


Jos kūrybinis augimas akivaizdus. Nuo kuklokos pirmosios knygos „Dar kartą apie alkoholizmą", pasirodžiusios 1972 metais, iki įdomių, intriguojančių ir todėl populiarių publicistinės medicinos knygų „Vandens užkalbėjimas" (2000), „9/10 laimės: apie fizinę ir psichinę sveikatą" (2003, 2006, 2009), „7 nuodėmės ir 12 ligų (2006, 2007, 2009), „Kiek sveria siela" (2008, 2009), „Gyvenimas be stogo" (2009), „Ieškau tikro lietuvio (2011, 2013), kitos.

 

2008 m. už knygą „Kiek sveria siela" jai buvo įteikta Juozo Tumo-Vaižganto premija.

 

Naujausia ir, deja, paskutinė kolegės Filomenos knyga „Šventųjų gyvenimas Marijos žemėje" pasirodė šį pavasarį. Šioje knygoje ji atsiskleidžia kaip autorė, sukaupusi didžiulę gyvenimo ir profesinę patirtį. Ji teigė sutikusi kur kas daugiau gerų žmonių nei blogų, o ir pastarųjų tik nedidelė dalis esanti tokių, kurie negalėtų pasitaisyti. Ji buvo optimistė, ieškodavo gyvenime gero, todėl ir paskutinė jos knyga yra skirta šviesiems ir kilniems žmonėms.

 

O tas faktas, kad kolegės Filomenos knygos buvo leidžiamos pakartotinai, rodo jų populiarumą. Vadinasi, autorė sugebėjo prasimušti per vis labiau mūsų visuomenę apimančio nenorą skaityti, domėtis knyga.


1975 metais ji įstoja į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Kolegė Filomena buvo viena iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos steigėjų. Ji noriai ir aktyviai dalyvaudavo NŽKA ir LŽS Senjorų klubo veikloje. Stengdavosi nepraleisti nei vieno klubo susirinkimo, kitokio renginio. Ji noriai dalindavosi sava patirtimi, negailėjo patarimų, neretai ir motiniškai pabardama, kad nesilaikome gydytojų patarimų. Mėgo aštrų žodį, neretai turėdavo ir griežtą nuomonę. Mėgdavo ir pajuokauti, kartais ir labai šmaikščiai. Ji ne kartą sakė: „geriau gyventi su liga, nei mirti nuo jos gydymo".

 

Nemažai ji nuveikė ir tarp kolegų medikų. 1991 m. kartu su Saliute Goleckiene ir Algimantu Jasulaičiu įkuria Vinco Kudirkos medikų literatų draugiją.


Kolegė Filomena buvo itin mėgstama žurnalistų pašnekovė tiek internetinėje erdvėje, tiek spaudoje, televizijoje, nes drąsiai reiškė savo nuomonę apie sveikatą, ligų gydymą vaistais, dietas, medicininį švietimą, etiką, kitką.

 

Simboliškai dabar skamba kolegės Filomenos mintys: „Vieni miršta, kiti lengvai išeina... Mirtis sunki, o išėjimas nepastebimas. Atsigulė žmogus vakare, o ryte, žiūrėk, jau išėjęs. Būtų gerai, jei visi išeitume lengvai ir be skausmo." Kaip išėjo kolegė Filomena, ji vienintelė težino...

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-07-07 07:56
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media