Pristatome antrąjį šių metų „ŽURNALISTIKOS“ numerį, kviečiantį pasinerti į aktualijų, istorinių atradimų ir profesinių naujienų visumą. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtame skyriuje apžvelgiamos žurnalistų pastangos ginti žodžio laisvę, o regionų temoje grįžtama prie Šiaulių viešumo ištakų.

Birželio 30 dieną, antradienį, 11.00 val. Žurnalistų namuose vyks Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos posėdis. Darbotvarkėje - naujų narių priėmimas, pasiruošimas LMKA konferencijai, kiti klausimai.

Antano Macijausko premija – tai Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės kasmet skiriamas apdovanojimas, skirtas pagerbti žurnalistus už per kalendorinius metus paskelbtus ryškiausius darbus (straipsnius, publikacijas, fotografijų ciklus, laidas) ar įvykdytas iniciatyvas. Premija teikiama už kūrybą, kuri įtvirtina žodžio laisvę, ugdo pilietinį patriotizmą, tautinį identitetą bei meilę valstybinei kalbai, taip pat atskleidžia žmogiškąjį orumą ir įprasmina švietėjišką veiklą. Paraiškas konkursui kviečiama teikti kasmet iki liepos 10 dienos Lietuvos žurnalistų sąjungai (Jogailos g. 11, Vilnius; el. p. info@lzs.lt). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kultūros organizacijoms pristatytos svarbiausios 2027 m. finansavimo aktualijos ir pokyčiai. Aptartos meno sričių, kultūros programų ir bendrosios finansavimo sąlygos, pristatytas konkursų grafikas bei pateikti praktiniai patarimai, kaip parengti aiškią, argumentuotą ir finansavimo reikalavimus atitinkančią paraišką.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.

Medijų rėmimo fondas skelbia konkursą 2026 metų finansinei paramai gauti pagal naują Visuomenės atsparumo programą. Programą parengė Medijų rėmimo fondo taryba, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija ir Kultūros ministerija. Paraiškos priimamos iki liepos 22 d.

Projekto ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ trečia dalis jus dar kartą nukels į laikmetį, kai Gedimino prospekto 22-asis namas buvo svarbiausia, pavojingiausia ir labiausiai geidžiama informacinė erdvė šalyje. Šis istorinis pasakojimas atveria dramatišką pastato virsmą geopolitinių lūžių metu – nuo tarpukario lenkų radijo stoties „Polskie Radio Wilno“ įsikūrimo iki trumpo, bet lemtingo lietuviškojo etapo 1939-ųjų rudenį. Unikalūs archyviniai šaltiniai atskleis totalitarinių sistemų cenzūros mechanizmus ir radijo, kaip masinio poveikio instrumento, užkulisius, nacistinės Vokietijos propagandinės mašinos gniaužtus, milžiniško „Ostlando“ radijo tinklo valdymą bei sovietų „Glavlito“ presą, dešimtmečiais vertusį autorius griebtis griežtos autocenzūros. Šią skaudžią epochą tekste įprasmina dramatiški radijo darbuotojų likimai. Čia susipina viskas: Kazio Inčiūros Vilniuje debiutas, Jono Miliušio eteryje ištartas sovietinis šaukinys ir, dešimtmečius trukusi, griežta cenzūros vadovų era. NŽKA projektą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Antroje pasakojimo dalyje per vieno pastato – dabartinio Gedimino pr. 22 Vilniuje, kuriame veikė Vilniaus radiofonas, – prizmę atveriama dramatiška XX amžiaus radiofonijos istorija, paženklinta geopolitinių lūžių ir nuolatinės okupacijų kaitos. Remiantis istorine medžiaga, tekste dokumentuojamas lemtingas 1939 m. rudens Vilniaus krašto atgavimas ir trumpas, viltingas Valstybės radiofono blyksnis, kurį brutaliai nutraukė 1940 m. sovietinė okupacija bei prasidėjusi eterio ideologizacija. NŽKA projektą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Radijas niekada nebuvo tik kultūros sklaidos tinklas – tai visuomet buvo arena, kurioje susiduria valstybių galios ir ideologijos. Kviečiame žiūrėti tinklalaidžių ciklą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“, kuriame per dramatišką istorijos prizmę analizuojame mechanizmus, formuojančius mūsų šiandienos pasaulėvoką. Šis pasakojimas nėra tik retrospektyva – tai nuoseklus keturių dalių ciklas, kuriame kartu su istorikais, politologais bei informacinio karo ekspertais ieškome atsakymų į esminį klausimą: kaip atpažinti manipuliacijas, kuriose tiesos ir melo ribos tampa vis sunkiau apčiuopiamos. Nuo tarpukario didžiųjų lūžių iki šiandienos kibernetinių grėsmių – projektas atskleidžia, kodėl radijas, kažkada buvęs galingu propagandos instrumentu, šiandien vėl tampa kritiškai svarbiu mūsų saugumo garantu. Tai pasakojimas apie atsparumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą išlikti budriems sparčiai kintančiame informaciniame lauke. Kviečiame visus, dar nespėjusius įsigilinti, atrasti šią temą ir žingsnis po žingsnio peržiūrėti jau parengtą ciklą. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Žiniasklaidos finansavimas 2025-aisiais: po Medijų rėmimo fondo ataskaitos Seime aiškinamės, ką tai reiškia visam žiniasklaidos laukui ir kokių pokyčių galime tikėtis. Audrys Antanaitis kalbina Medijų rėmimo fondo direktorių Ruslaną Iržikevičių. Prisijunkite prie NŽKA TV!

Reiškiame gilią ir nuoširdžią užuojautą buvusiam ilgamečiam LŽS ir NŽKA pirmininkui, Žurnalistų etikos inspektoriui Dainiui Radzevičiui bei jo šeimai dėl skaudžios tėčio netekties. Šią sunkią valandą linkime stiprybės ir dvasinės ištvermės. Tegu šviesus tėčio atminimas ir kartu praleistos akimirkos suteikia guodžiamos ramybės.