Archyvas :: Pažintis su Jaunųjų žurnalistų klubo vadove
Kornelijos Ežerskytės nuotraukoje: Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika Straigytė
Girmantė Zolubaitė
„Gimpuras“ yra mano sumanytas laikraštis. Jis lankosi Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Jaunųjų žurnalistų klube. Skaitytojų dėmesiui – interviu su šio klubo vadove Erika Straigyte.
Kodėl norėjote tapti Jaunųjų žurnalistų klubo vadove?
Matyt, tai lėmė mano mėgiama profesija. Kadangi esu žurnalistė, žurnalistikoje esu dirbusi ne vienerius metus, labai mėgstu šia profeiją, labai mėgstu darbą ir lygiai taip pat man smagu bendrauti su vaikais ir moksleiviais. Tai ir buvo priežastys, kurios mane atvedė į tokią veiklą.
Kiek laiko čia dirbate?
Oi, dirbu daugiau nei dešimt metų jau, net neskaičiuoju.
Ar jums neįkyrėjo vis aiškinti užduotis klubo nariams?
Tikrai ne, kai nesupranta, aiškinu kelis kartus, jeigu dar nesupranta, skiriu kitą, lengvesnę, užduotį.
Kaip manote, ar mokiniams patinka jūsų skirtos užduotys?
Kai kurios, manau, labai patinka. Kitos galbūt panašios į mokykloje gaunamas užduotis, gal tada atrodo, kad nelabai įdomu, bet visos jos susijusios su žurnalistika arba su geresnių gebėjimų įgijimu. Nė vienas šis gebėjimas neprapuls.
Ar per visus jūsų darbo metus buvo pasitaikę mokinių, kurie nelabai klausė?
Pasitaikė mokinių visokių. Vienas berniukas buvo linkęs į visokius cheminius bandymus, sakė, kad namuose visokius atlikinėja eksperimentus ir pasakodavo čia, kokius iš vakaro sugalvojęs ir kokius bandymus darė. Tai mes vis stebėdavomės, kaip jo namai vis dar neišlėkė į orą.
Tai buvo tik vienas toks, linkęs į visokius tyrinėjimus ir bandymus. Kitas buvo labai judrus, jis nenusėdėdavo vietoje, negalėdavo susikaupti, taigi trukdydavo kitiems, o jie vis prašydavo jį nuraminti. Buvo mergaitė, kuri žurnalistika susidomėjo vien todėl, kad galėtų ateiti čia, atsisėsti prie kompiuterio ir panaršyti internete, nes namuose tėvai jai ribodavo laiką prie kompiuterio.