Apie žurnalistiką ir žurnalistus

Aurita Baranovaitė

Kalba − tai būdas pasidalinti savo mintimis, išreikšti emocijas ir puiki priemonė bendrauti. Tačiau ne visi žmonės geba naudotis savąja kalba.

Vienų galvoje knibžda minčių sūkuriai, bet jie negali perduoti pagrindinės minties, o kiti sugeba natūraliai bendrauti, lyg būtų tam sutverti. Kiekvienas pažįstame nors vieną, kurio kalba kaip vanduo. Visi puikiai žinome laidų vedėją Justiną Jankevičių. Jį žodžiai susiranda patys, jis bendrauja ir kalba laisvai, natūraliai, kartais pajuokaudamas, tačiau visgi neieško žodžio kišenėje.

Ar kada skaitėte tikrai įdomų interviu, kuris ilgam pasiliko jūsų galvoje? Andrius Mamontovas, muzikantas, kartą buvo paklaustas apię knygų skaitymo naudą ir jo atsakymai buvo išsamūs, įdomūs ir atskleidžiantys daug informacijos. Tačiau kad atsakymas būtų geras, klausimas taip pat privalo būti tinkamas, aiškus ir reikalaujantis išsamaus atsakymo.

Štai čia ir pasirodo ta puikioji žurnalisto savybė kalbėti. Žurnalisto kalba − tai upė, o jo žodžiai − vanduo, tam, kad upė tekėtų pastovia srove. Žurnalistas turi mokėti perteikti mintis taip, kad jo pašnekovas suprastų, ko iš jo norima.

Žmonės nekalti, kad jų kalba kliūva. Galbūt jiems užduodami klausimai dažnai yra netinkami?

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė/