LŽS ir NŽKA renginiai

Vytautas Žeimantas

LŽS Senjorų klube pabiro gražių sukakčių. Grupę kolegų, švenčiančių didesnes ar mažesnes sukaktys šiltai priėmė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus. Pristatysiu sukaktuvininkus abėcėlės tvarka.

Osvaldas Aleksa, kilęs iš Utenos, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komitete, „Švyturio" redakcijoje. Daug metų redagavo garsius to meto periodinius leidinius: savaitraštį „Literatūra ir menas", žurnalą „Kultūros barai", savaitraštį „Ekspresas Rytai-Vakarai", dienraščio „Lietuvos rytas" šeštadienio priedą „Rytai-Vakarai".

Išleido apybraižų knygas „Einu, nesilenkdamas vėtroms" (1965), „Vidurnakčio sargybiniai" (kartu su Vytautu Misevičiumi, 1968), „Kortų nameliai" (1983). Pastaraisiais metais daug vertė. Iš anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbų išvertė į lietuvių kalbą per 20 knygų.

Antanas Anskaitis, kilęs iš Vilkaviškio krašto, Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. Kolegos Antano kūrybinis kelias vingiavo per „Valstiečių laikraščio", „Tarybų darbo", „Valstybės žinių", „Lietuvos aido" ir „Savivaldybių žinių" redakcijas. Dirbta ilgai ir kūrybingai. Susikaupė ir nemažai įdomių prisiminimų.

„Aš, vienintelis žurnalistas, per pora dešimčių redaktoriavimo metų dalyvavau beveik visuose to laikotarpio Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos posėdžiuose, regėjau ir klausinėjau septynis netikrus prezidentus, keliolika buvusių ir dabartinių ministrų, deputatų, seimūnų ir kitokių valdžios galiūnų. Kad skolinau legendiniam netikram prezidentui Justui Paleckiui redakcijos „Moskvičių", kad susidaužėm šampano taurėm su Motiejumi Šumausku, kad rašiau straipsnius Antanui Barkauskui ir Ringaudui Songailai, kad talkoje tempiau rąstus su Vytautu Astrausku, paskubom koridoriuje įrašinėjau pokalbį su Algirdu Brazausku, kad gavau netikro prezidento Vytauto Landsbergio lemtingą pastabą ir autografą, - sako kolega Antanas. - Dar prisiminiau, kaip Ministrų Tarybos posėdyje buvo tariamasi, kiek duoti deficitinių lietuviškų dobilų sėklų už nemažiau deficitinį ukrainiečių marmurą, reikalingą Operos ir baleto teatro rūmams. Girdėjau ilgą, vos ne kruviną statybininkų ir gamtosaugininkų ginčą dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pavojingumo, ir kaip tas ginčas nutilo, kai konfliktuojančias puses už valdiškus pinigus nuvežė į Italiją ir ten išmaudė panašios elektrinės užtvankoje. Klausiausi, kaip tuometinis premjeras Juozas Maniušis įraudęs protino ne mažiau įraudusį būsimą prezidentą Algirdą Brazauską, kodėl reikia statyti brangesnius blokinius daugiaaukščius negu pigesnius plytinius..."

Neseniai kolega Antanas pristatė savo naują knygą - memuarus „Penki pūdai žurnalistikos".

„Sakoma: jeigu nori žmogų pažinti, turi su juo suvalgyti pūdą druskos, - sako kolega Antanas. - Bandžiau skaičiuoti - tą pūdą suvirškinti reikėtų gal dešimtmečio. Beskaičiuodamas pralinksmėjau. Spaudoje be pertraukų sukuosi daugiau kaip 55 metus. Vadinasi, penkis pūdus tikrai sudorojau". Tie pūdai druskos padėjo kolegai 2008 metais tapti ir Jono Vileišio premijos laureatu.

Antanas Šimkūnas, kilęs iš Pasvalio krašto, Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos specialybę. Dešimtį metų dirbo „Panevėžio tiesa" redakcijoje. Nuo 1964 m. pradėjo dirbti Valstybiniame televizijos ir radijo komitete įsteigtoje komentatorių-tarptautininkų grupėje. Kelis dešimtmečius jo balsas skambėjo per Lietuvos radiją, jis rengė komentarus, vedė populiarią laidą „Pasaulis ir Lietuva", leido laikraštį „RTV bangos". Visada būdavo malonu priimti kolegos Antano kvietimą kartu su juo pabendrauti radijo eteryje.

Ypač kolegos Antano, kaip žurnalisto ir publicisto, talentas atsiskleidė per Atgimimą. Jis dalyvavo visuose svarbiausiuose įvykiuose, todėl ir įspūdžių sukaupė daug. Visą tai vėliau sugulė ir į knygas.

Kolega Antanas rengė spaudai knygą „Lietuva 1991 m. sausio 13 d", kuri išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, sudarė ir išleido knygą „Daujėnai. Gyvenimas ir rezistencija prie Orijos" (1997). Pažymint sausio 13-osios dešimtąsias metines išleido knygą „Kalbėsime, kol, gyvi", o penkiolikos metų proga - „Sausio 13-oji.SSRS propagandinio karo užkulisiai" Dabar „Versmės leidykloje" aktyviai ruošia solidžią knygą „Daujėnai", kuri papildys vis labiau platėjančią knygų seriją „Lietuvos valsčiai". Pateikė jis ir pluoštelį brandžių eilėraščių būsimai žurnalistų-poetų knygai „Šitas aidas toli girdis". Ir į LŽS būstinę jis irgi atėjo nešinas nauja prisiminimų knygą „Susitiksime prie ąžuolo", kurios pristatymas ką tik (06.13) įvyko ir Pasvalio kraštotyros muziejuje.

Visi sukaktuvininkai buvo apdovanoti LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus pasirašytais raštais, Senjorų klubo pirmininko Stanislovo Pleskaus atminimo dovanėlėmis.

Palinkėkime sukaktuvininkams kūrybinės sėkmės.