Vytautas Žeimantas
Grupė LŽS narių, grįžtančių ir Biržų, kur vyko LŽS Tarybos posėdis, praktinis seminaras žurnalistams ir šių metų Antano Macijausko premijos įteikimas mūsų kolegoms Lilijai Valatkienei ir Vytautui Jonui Juškai, aplankė Pabiržę iš kurios kilo ir čia amžinam poilsiui atsigulė žymus kovotojas už lietuvišką spaudą, inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas, pirmojo lietuviško Lietuvos žemėlapio kūrėjas Antanas Macijauskas.
Antanas Macijauskas gimė 1874 m. kovo 31 d. Pasvaliečiuose, Pabiržės valsčiuje. 1891 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją, 1898 m. - Peterburgo technologijos institutą, tapo inžinieriumi.
1900 m. Sankt Peterburge jis išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto". Cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui iškėlė bylą ir ją laimėjo, įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.
Antanas Macijauskas vadovavo P. Vileišio 1900 m. įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902-1913 m. dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių pašalpos draugijos veikloje, 1903-1904 m. buvo šios draugijos pirmininkas. Rygoje su kitais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės", kuri veikė 1904-1914 m., laikraštį „Rygos garsas" (ėjo 1909-1917 m.), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, kuris veikė iki 1920 m. Leido populiarias pažintines, publicistikos, grožines knygeles, „Tėvynės kalendorių" (ėjo 1906-1913 m.), 1906 m. išleido V. Kudirkos „Tautinę giesmę".
Nuo 1912 m. A. Macijauskas tapo Lietuvių mokslo draugijos narys. 1913 m. Šeduvoje įsteigė žemės ūkio mašinų dirbtuves, 1914-1918 m. kaip karo prievolininkas dirbo Turkestane, buvo medvilnės ir aliejaus gamyklos Kokande ir higroskopinės vatos įmonės direktorius.
Grįžus į Lietuvą 1919 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje, buvo vyresnysis inspektorius, geležinkelių tarybos narys, geležinkelių departamento direktorius, nuo 1924 m. Technikos inspekcijos, nuo 1925 m. Statybos inspekcijos vyr. inspektorius. 1922-1923 m. Lietuvos atstatymo komisaras, nuo 1931 m. vertėsi privačia statybų inžinieriaus praktika.
Suprojektavo tautinio stiliaus kooperatyvo „Tulpė" gyvenamąjį namą Kaune (1925 m.), neoklasicistinę Švėkšnos Saulės gimnaziją (architektas Jonas Salenekas, 1928 m.).
1895-1904 m. slapyvardžiais A. A., A. Adata, A. Agaras, Aguonaitis, A. Aitvaras, A. Geležninkas, Pagaikštis, Beržas, M-ys ir kt. bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas", „Ūkininkas", „Vilniaus žinios", „Vienybė lietuvninkų". Parengė lietuvių kalbos gramatiką (1902 m., lenkų kalba), vokiečių-lietuvių, rusų-lietuvių vadovėlį (abu 1907 m.), Technikos žodynėlį (1920 m.), Lietuvių statybos ir puošybos pavyzdžių albumą (1925 m.). 1907 m. A. Agaro slapyvardžiu išleido vadovėlį „Astronomija", parašė „Lengvutę Lietuvos istoriją".
Sovietmetyje jo darbai buvo nutylimi. A. Macijauskas mirė 1950 m. kovo 28 d. Daumėnų kaime, palaidotas Pabiržėje.
2004 m. Pabiržėje jam buvo pastatytas paminklas, kurio skulptorius Gediminas Piekuras, architektas Evaldas Purlys. Vytautas Pocius parašė knygą "Antanas Macijauskas".
2008 metais Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė įstegė Antano Macijausko premiją. Ji skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, fotografijų ciklus, publicistinius leidinius, televizijos ir radijo laidas, paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse per kalendorinius metus) arba iniciatyvas (įvykdytas per kalendorinius metus), atskleidžiančias žmogiškąjį orumą, švietėjiškos veiklos įprasminimą, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, pilietinės visuomenės ugdymą, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą (ugdymą), žodžio laisvės įtvirtinimą..
Šia premija jau apdovanoti:
Indrė Makaraitytė (2008),
Vitalija Morkūnienė (2009),
Juozas Šalkauskas (2010),
Projekto www.zurnalistika-kitaip.lt kūrėjai (2011),
Daiva Grikšienė (2012),
Romas Sadauskas-Kvietkevičius (2013)
Algirdas Vladislovas Butkevičius (2014)
Virginijus Savukynas (2015)
Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė ir Ignas Stanys (2016)
Biržų krašto žmonės (2017)
Živilė Kavaliauskaitė (2018)
Nepaskirta (2019)
Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška (2020)
Rubrika LŽS ir NŽKA renginiai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (6)