Kultūros renginiai

Tapybos ir dokumentinės fotografijos paroda, skirta Mykolo Kleopo Oginskio  250-ųjų gimimo metinių  sukakčiai paminėti. Ji vyks  LDS galerijoje ARKA (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) 2015 m. kovo 31 - balandžio 18 dienomis. Parodos atidarymas kovo 31 d., antradienį, 17 val.

 M.K.Oginskis (1765 - 1833) daugeliu talentų garsėjusi XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, LDK iždininkas, vienas iš 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimo vadovų, socialinių reformų idėjų pradininkas, kompozitorius, populiarių  Europoje polonezų, mazurkų autorius.

2015-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas ir UNESCO organizacija Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teikimu paskelbė patrioto Mykolo Kleopo Oginskio metais, savo gyvenimo credo laikiusiu tarnystę Tėvynei.

Daugelis M.K.Oginskį geriausiai pažįsta kaip polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne" autorių. Tačiau mažai kas žino, kad Oginskis buvo vienas iš 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimo vadovų. Socialinių reformų idėjų puoselėtojas sukilėliams vadovavo iš Vilniuje jam anuomet priklausiusių rūmų, kuriuos šiandien vadiname didikų Sluškų  rūmais prie Neries. Savo garsųjį polonezą M.K. Oginskis parašė nevilties ir chaoso metais.

Ne savo valia palikdamas Tėvynę dėl nepalankiai Lietuvai susiklosčiusių istorinių aplinkybių ir visiems laikams išvykdamas gyventi į priverstinę emigraciją Italijoje, kunigaikštis M.K.Oginskis su širdgėla stebėjo kaip Lietuva su savo sostine Vilniumi tirpsta iš Europos politinių žemėlapių.

 Kunigaikštis  M.K. Oginskis buvo ryški, spalvinga asmenybė, didelės erudicijos, aukštų idealų, įvariapusių talentų ir plačių siekių žmogus.

„Arkos" galerijoje atidaroma tapybos ir dokumentinės fotografijos paroda „Vilniaus polonezas Lietuvai" yra savotiškos polonezo kodo paieškos. Ja siekiama plačiau supažindinti su M.K.Oginskio asmenybe, didelės erudicijos, aukštų idealų, įvariapusių talentų ir plačių siekių žmogumi, gyvenusiu ir dirbusiu juodžiausiu Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės periodu.

Parodoje dalyvauja žinomi Lietuvos tapytojai vilniečiai, skirtingi savo meniniu braižu, plastinėmis išraiškos formomis, kūrybiniais principais, kūrybine patirtimi: Žygimantas Augustinas, Palemonas Janonis, Bronius Gražys, Romas Balinskas, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Laisvydė Šalciūtė, Raimonda Jatkevičiūtė-Kasparavičienė, Jolanta Kyzikaitė, Ina Budrytė, Andrius Giedrimas, Miglė Kosinskaitė, Arūnė Tornau, Augustinas Savickas. Kiekvienas tapytojas savaip gvildena M.K.Oginskio asmenybės, jo šeimos, to meto dvarų kultūros, istorinio laikotarpio temas, svarsto patriotizmo, tėvynės meilės idėjas, kurdami savo viziją apie M.K.Oginskio gyvenimą, sudėtingus istorinius verpetus, istorines netektis.

„...Kiekvienas regi savo akimis, klauso savo ausimis ir savaip vertina, o visų mūsų nuomonė nuolat kinta", - yra rašęs M.K.Oginskis knygoje „Laiškai apie muziką".

Kad ekspozicija nevirstų vien laisva kūrybine improvizacija ar menininkų refleksija, buvo nuspręsta ją suaktualinti, pasitelkiant dokumentinius kadrus. Žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė, apkeliavusi M.K.Oginskio gimtąsias vietas, po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama  LDK politiko, diplomato ir kompozitoriaus svarbą, paveldo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir  kasdienybės trapumas.

Lilijos Valatkienės nuotraukos byloja, kaip greitai atmintis išblėsta, sunaikinus materialųjį paveldą. Įspausdama laiko ženklus, Oginskio paliktus  Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Italijoje menininkė tarytum groja garsiąją Oginskio polonezo melodiją, kurioje išliejama Tėvynės praradimo gėla.

Paroda pasitarnaus kaip puiki edukacinė priemonė jaunimui, moksleiviams, plačiai kultūra ir paveldu besidominčiai auditorijai.

Vėliau paroda bus perkelta į  Žemaičių dailės muziejų Plungėje, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, kultūros centrą prie Lietuvos ambasados Varšuvoje, Lenkijoje, Užsienio Reikalų Ministeriją Vilniuje.