2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Senjorų klubas: žurnalistams apie miškuose augančią ir miestuose išmetamą būstų šilumą

2014-01-19
 
UAB STRATEGIJA generalinis direktorius Egidijus Gaidamavičius

UAB STRATEGIJA generalinis direktorius Egidijus Gaidamavičius

 

 

Jonas VĖLYVIS

 

Kaip niekad šiltą sausio trečiadienį susirinkę senjorai bendravo su  UAB STRATEGIJA generaliniu direktoriumi Egidijumi Gaidamavičiumi. Patyrę žurnalistai ne tik klausėsi, klausinėjo bet ir patarinėjo kaip dar geriau ir pigiau šildyti gyventojų būstus, nes šis šiltas sausis greičiau yra išimtis, o ne kasmet pasikartojantis reiškinys.

Egidijus Gaidamavičius yra daug kuo įdomi žurnalistams asmenybė. Gimė Panevėžyje, be vidurinės mokslų lankė dar kelias mokyklas: Muzikos mokyklą ir Fizikos mokyklą „Fotonas", lankė dziudo ir karatė do treniruotes. Ir, kaip jis nurodo, atskirus mokslus išėjo žymiuose Panevėžio kiemuose, kur buvo labai svarbu žodžio laikymasis nepaisant aplinkybių. Besimokydamas mokykloje, per vasaros atostogas dirbo statybose, įgijo betonuotojo specialybę. O 1990 m. įstojo į Vilniaus universitetą, įgijo vidaus prekybos specialybę, jam buvo suteikta ekonomisto kvalifikacija. Dar besimokydamas pradėjo savo verslą, prekiavo visoje tuometėje Sąjungoje. Jis tai vertina kaip labai turtingą gyvenimo tarpsnį gyvenimiškosios patirties, nuotykiais ir gerovės šeimai sukūrimo požiūriais.

O koks pirmasis žingsnis šilumos taupymo srityje? Vienas naudingų darbų ir patyrimas - pirmieji bandymai daugiabučiui Panevėžyje įdiegti energijos taupymo priemones. Na, o paskui UAB „Timbex" biokuro plėtros direktorius, daug važinėja po Lietuvą. Specializuojasi ir konsultuoja alternatyviosios energetikos plėtros, biokuro ir energiją taupančios statybos klausimais. Tiekia biokurą kelių miestų centralizuotiems šildymo tinklams.

Bet ką gali jis pasakyti apie biokuro naudą ir ar nedings šildymo atpigimo viltis? Į tokius ir panašius klausimus Egidijus atsakinėjo ne skatindamas nepagrįstą viltį, kada jai neišsipildžius žmones apima depresijos ir visokie kitokie negalavimai. Jis tiesiai sako, kad žymaus atpigimo nebus. Gali būti kainų stabilizavimasis, o po kurio laiko nežymus augimas, kuris neturi būti greitesnis negu bendras gyvenimo lygio kilimas. Jo nuomone, išnaudojus pūvančius nenaudingus gamtos išteklius, pagerėtų kiekvienos šeimos finansinė padėtis. Tokia galimybe kažkiek naudojasi ir Panevėžys.

Stebint biokuro gamybai reikalingų medžiagų naudojimą akivaizdžiai matyti, jog tai dar iki galo visų nesuprasta perspektyva.

O ar nepritruks biomasės?

Kol kas biokurui panaudojama vos apie dešimtadalį miško atliekų, sako Egidijus. Jo skaičiavimais, iš medienos atliekų pagamintu biokuru galima kūrenti pusę šalies centralizuotų katilinių. O kur dar kiti nenaudojami energijos šaltiniai, kurie susikaupia mieste? Jų kalnai! Juk vos ne pusę parsineštų prekių iš parduotuvių tampa šiukšlėmis, atliekamomis, turinčiomis didelį neišnaudojamos energijos potencialą. Taigi viską sudėjus galima šiltai ir santykinai pigiai butuose gyventi. Deginant mieste miške esamas medienos atliekas pasiekiama keleriopa nauda: sumažėja šildymo kaina, o nuo šakų, kelmų, skujų išvalytuose miškuose atsiranda kiti nauji ūkinės veiklos rezultatai.

Ir dabar daug kas pastebi, jog individualūs, daugiausia vienbučiai, namai jau dabar šildosi malkomis. Bet reikia atsakyti į klausimą, kaip pliauskos efektyviai deginamos, nes dauguma tokių namų, kaip ir dauguma daugiabučių, yra energetiškai neefektyvūs, panašiai kaip ir pačios liepsnojančios pakuros.

Pasak E. Gaidamavičiaus, Lietuvos miškuose kasmet susidarančių atliekų energetinė vertė - 5 TWh, arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Be to, šalies medelynai kasmet priaugina iki 16 milijonų kubinių metrų medienos, o realiai panaudojama apie 6 milijonai kubinių metrų.

Savivaldybės, kurios šildosi kūrendamos biokurą, energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, naudojantys gamtines dujas ar mazutą. Apskaičiuota, kad kūrenant vietinį biokurą šilumos kilovatvalandė atpinga apie 4 5 centus.

Tikslingos investicijos į medienos atliekų surinkimą ir išvežimą bei biokuro energetikos plėtrą jau padėjo sumažinti šildymo sąskaitas daugelyje šalies miestų ir miestelių. Tiesa, dar nežymiai.

Medienos atliekų paruošimas kurui sunkus darbas, už kurį reikia mokėti. Tai verčia mąstyti, kaip šį procesą padaryti patrauklų miškininkams. Šiuo metu esamoje rinkos kainodaroje paprasčiau malti menkavertę malkinę medieną.

Reikalinga ryžtinga valstybės politika šioje srityje, kuri nesikeistų, pasibaigus eiliniams rinkimams.

E. Gaidamavičius pakvietė žurnalistus savo kūryba talkinti šalies gyventojams ir sau, kad naujovės būstų šildymo  srityje lengviau skintųsi kelią.

Po dalykiško pokalbio Vilniaus įgulos karininkų Ramovės vyrų choro AIDAS oktetas dainavo nuotaiką keliančiais dainas. O kartu su jais ir visi susirinkusieji vieningai traukė ŽEMĖJ LIETUVOS ĄŽUOLAI ŽALIUOS...

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-01-19 17:24
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media