Rašau ir tobulėju

Agata Kazakevič

Viena mamytė norėjo leisti savo vaiką į kūrybos studiją. Ji labai svajojo, kad dukra bus garsi rašytoja kaip ir ji. Tačiau mamytei labai knietėjo sužinoti, kas studijoje vyksta. Ji pergyveno, ar dukra bus saugi užsiėmimuose. Mat visai neseniai Linutė susilaužė ranką. Tad mamytė pasitelkė geriausią seklį Morkį. Tai buvo ypatingas seklys, nes prieš tai dirbo garsiems žmonėms.

Susiruošė jis į labai svarbią užduotį akimirksniu, mat jis buvo gerasis seklys ir padėdavo tik geriems žmonėms. Morkis į savo užduotį žvelgė labai rimtai, kaip ir į tą kartą, kai jam reikėjo sugauti vagį, kuris naktį vogdavo jo morkas. Seklys užsidėjo savo specialią aprangą: juodus akinius, juodą kepurę. Prieš išeidamas vykdyti svarbią užduotį jis palaistė savo morkytes. Bet pakeliui į studiją prisiminė, kad negalima taip rengtis, išgąsdins vaikus. Tad užėjo į vaikiškų drabužių parduotuvę. Persirengęs naujais drabužiais išskubėjo pašniukštinėti.

Atvykęs į vietą pamatė, kad į jį žiūri labai daug akių. Tai suprantama, nes Morkis buvo apsirengęs mergaitišką rožinę suknelę! Vargšelis nieko nerado sau tinkamo. Tačiau tai nebuvo blogiausias šios dienos įvykis, nes pamačius būrelio vadovę jam vos akys ant kaktos neiššoko. Juk tai seklio buvusi mokytoja Jolanta. Kokia gėda! Juk jis taip juokingai apsirengęs.

Jam liepė parašyti eilėraštį. Pats Morkis niekada negalvojo, kad kažką meniško rašys. Nes iš lietuvių kalbos pamokos dienyne pas jį buvo dvejetas. Atsisėdo jis rašyti, bet kai įsijautė, tai ir atsiplėšti negalėjo. Per vieną užsiėmimą parašė pats, savo rankomis du eilėraščius! Morkiui labai patiko šis būrelis, tad pradėjo jį lankyti savo malonumui.

Netrukus seklys Morkis tapo garsus ne tik tuo, kad jis seklys, bet ir savo pomėgiu. Geroji mamytė irgi buvo patenkinta, kad jos dukra saugi. Linutė gavo net pirmąją išsvajotą padėką. Bet Morkis nukeliavo toliausiai, nes jo detektyvai buvo pardavinėjami garsiausiuose knygynuose. Tačiau labiausiai jis buvo dėkingas jį pasamdžiusiai rūpestingajai mamytei.