2019 m. spalio 17 d., Ketvirtadienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Turiningas LŽS Senjorų klubo narių susirinkimas

2019-09-13
 
Jonas LAURINAVIČIUS (pirmas iš kairės) sveikina knygos autorių dr. Algirdą MATULEVIČIŲ.  Viduryje Ipolitas Skridla.  Straipsnio autoriaus nuotrauka

Jonas LAURINAVIČIUS (pirmas iš kairės) sveikina knygos autorių dr. Algirdą MATULEVIČIŲ. Viduryje Ipolitas Skridla. Straipsnio autoriaus nuotrauka

Jonas Česnavičius

 

Po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais rugsėjo 4 d. jaukioje Teatrų sąjungos salėje vėl susirinko LŽS Senjorų klubo nariai.
Kaip visada susirinkimą pradėjo klubo pirmininkas poetas ir žurnalistas Ipolitas Skridla. Skaudu, kad renginį teko pradėti tylos minute pagerbiant klubo gretas palikusius bendražygius istoriką prof. dr. Algimantą Liekį, žurnalistą Gediminą Skvarnavičių. 
LŽS pirmininko ir Senjorų klubo vardu padėkos raštais buvo pagerbti jubiliatai. Šį kartą jų buvo trys: 85 -mečio proga buvo pasveikintas Geruta Jolanta Sodeikienė ir Apolinaras Juodpusis, 80-mečio - Povilas Masilionis. Buvo trumpai paminėtas jų nueitas gyvenimo kelias, nuveikti darbai.
Savo kolegas naujų Mokslų metų pradžios proga pasveikino klubo pirmininkas Ipolitas Skridla, o savo eilėmis - buvęs ilgametis pedagogas, pedagoginės spaudos žurnalistas, LŽS narys Povilas Lapeikis.
Pasak Ipolito Skridlos, viena iš reikšmingesnių, susilaukusių didelio visuomenės dėmesio knygų, yra šiais metais išleista LŽS nario, istoriko, enciklopedisto, Mažosios Lietuvos tyrinėtojo, dr. Algirdo Matulevičiaus nauja knyga "Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje". I. Skridla kolegos knygą aukštai įvertino, kaip nepaprastą lietuvių raštijai ir Lietuvos istorijai kruopštų mokslinį darbą. 
Šia knyga labai džiaugėsi jos redaktorius ir fundatorius, dešimčių knygų autorius, LŽS narys, rašytojas ir tautotyrininkas Jonas Laurinavičius, kurio protėviai kadaise yra gyvenę Mažojoje Lietuvoje, o ir dabar yra giminaičių gyvenančių Karaliaučiaus krašte / Kaliningrado srityje.
Knygos autorius trumpai apžvelgė savo giminės istoriją (jo tėvas Antanas Matulevičius XX a. Vilniuje dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje, bendravo su dr. Jonu Basanavičiumi ir kitais lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjais. Pabrėžė, kad Mažosios Lietuvos istoriją pradėjo tyrinėti dar būdamas Vilniaus universiteto studentu. Per daugelį dešimtmečių nagrinėdamas senąsias kronikas, dokumentus, Prūsijos kunigaikščių ir karalių įsakymus lietuvininkams jų gimtąją kalba, taip pat naudodamasis gausia moksline literatūra vokiečių, lenkų, rusų ir, suprantama, lietuvių kalbomis, parašė šimtus originalių straipsnių, kelias monografijas apie šį unikalų turtingą kultūros paveldo kaštą. Per trumpą laiką papasakoti apie knygą neįmanoma, dėl to autorius plačiau papasakojo apie sovietmečio ir po jo kraštotyrines keliones po buvusį Karaliaučiaus kraštą, patirtus nuotykius ir pavojus. Ypač turtingą kultūros paveldu prūsų žemės Sembą su savo didingais piliakalniais, pilkapiais, gamtameldžių šventyklomis - romuvomis (romovėmis). O kiek paslapčių saugo garsioji Romintos giria! Po karo per ją į Vakarus su svarbiais dokumentais apie sovietinį okupacinį režimą ir Lietuvos partizaninį karą keliavo partizanų vienas vadų Juozas Lukša su savo bendražygiais, girioje nuo Rusijos caro žandarų slapstėsi 1863 m. sukilimo prieš Rusijos priespaudą dalyviai. Čia svečiavosi, medžiojo žinomi Europos valdovai veikėjai. Prūsijos karaliaus ir Vokietijos imperatorius Vilhelmo II medžioklės viloje, pavyzdžiui, viešėjo Rusijos imperatorius Nikolajus II su Ministrų komiteto pirmininkų, būsimuoju ministru pirmininku S. Vitte (Vite); padovanojo šernų ir danielių. Viešėjo Suomijos valstybės ir karinis veikėjas, 1939 - 1940 m. Suomijos gynybinio karo - Žiemos karo - su užpuolike SSRS didvyris maršalas C. G. E. Mannerheimas. Lankėsi netgi Bulgarijos caras Borisas III. Įdomiausia, kad nacių viešpatavimo laikais Prūsijos ministro pirmininko, Vokietijos Reichstago pirmininko, Reicho maršalo Hermano Geringo medžioklės viloje 1940 m. svečiavosi SSRS vidaus reikalų komisaras L. Berija (tuomet Stalinas su Hitleriu buvo bendražygiai dalijantis Europos valstybes).

Knygos antrame viršelyje cituojami poeto Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio poemoje „Metei" kritikuojami svetimšaliai kolonistai veltėdžiai, atsikėlę iš įvairių šalių į Mažąją Lietuvą, kurie valgo lietuvininkų duoną, rūkytas dešras, lašinius, geria alų ir dar iš jų šaiposi. 

Svarbūs XIX a. Tilžės lietuvių kalbos mokytojo, suvokietėjusio mozūro Eduardo Gizevijaus žavėjimosi lietuvininkais kaip pagarsėjusiais raiteliais ir puikiomis jojikėmis lietuvininkėmis ant eiklių trakėnų veislės žirgų, žodžiai. Garsėjo lietuvių dragūnų ir ulonų Įsrutyje pulkai. 
Labai svarbu, kad 1941 metų gruodį, kada vyko karas tarp Sovietų Sąjungos ir Vokietijos, Maskvos Kremliuje vyko aukščiausio lygio derybos. Per jas naktinio pokylio metu SSRS vadovas Stalinas pareiškė: Štai Rytų Prūsija. Manau, kad kadaise pusė Rytų Prūsijos buvo apgyvendinta lenkų, antroji pusė - lietuvių. Taigi, jokių senrusiškų žemių neminima. Kaip kartais imperiniais tikslais nemoksliškai ir demagogiškai kalba ir rašo kai kurie Rusijos propagandistai.
Knygos autorius pagrįstai priekaištauja, kad po II pasaulinio karo didžiosios valstybės nugalėtojos neteisėtai panaikino Prūsijos valstybę.²/3 Rytų Prūsijos teritorijos(buvusios prūsų žemės iki Vyslos) atiteko Lenkijai, o Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis - Karaliaučiaus kraštas - iki Taikos sudarymo perleistas administruoti Sovietų Sąjungai. Lietuva atgavo tik jos šiaurinę dalį - Klaipėdos kraštą. Karaliaučiaus krašte nuo sovietinio genocido, trėmimų, deportacijų, etninių valymų neliko ne tik vokiečių, bet ir lietuvininkų bei prūsų kilmės gyventojų. Kraštas buvo apgyvendintas rusakalbiais, paverstas Kaliningrado sritimi, Sovietų Sąjungos eksklavu. Bolševikų buvo įvykdytas ir kitas tarptautinis nusikaltimas - lietuvių ir prūsų žemių etnocidas: visi vietovardžių vardai (tūkstantmečius beveik visi buvo aistiški-baltiški) pakeisti išgalvotais keistais rusiškais. Liko tik, nors ir subjaurinta, išniekinta baltų žemė ir europinio lygio materialinio kultūros paveldo likučiai.
Apie A. Matulevičiaus knygą išsamiai ir plačiai papasakojo ilgametis Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Anot jo, tai svarbus įnašas į Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų istorijos lobyną. Autorius panaudojo daug istorijos šaltinių ir mokslinės literatūros vokiečių, lenkų, rusų ir lietuvių kalbomis, padarė originalių svarbių išvadų. Veikalas iliustruotas gausiomis istorinėmis nuotraukomis.
Žurnalistas Vytautas Žeimantas pabrėžė, jog Algirdas Matulevičius savo veikale sugebėjo įrodyti mažos lietuvininkų tautos, gyvenusios mažame plote reikšmingą įnašą į Europos kultūrą.
Be to V. Žeimantas pabrėžė, kad ši knyga pasirodė tik žurnalistinio solidarumo dėka. Ji buvo užmanyta per eilinį LŽS senjorų klubo susirinkime. Ją sudarė Senjorų klubo narė Loreta Nikolenkienė, redagavo ir už savas lėšas išleido Senjorų klubo narys Jonas Laurinavičius. Dalis knygoje esančių tekstų buvo skelbiami LŽS svetainėje.
Susirinkimo pabaigoje fotožurnalistas, docentas daktaras Virginijus Juodakis pateikė iki šiol mažai paplitusius fotonovelių žanro leidinukus, kviesdamas juose aktyviau dalyvautu fotografus ir fotožurnalistus. Jis siūlė surengti ir fotonovelių konkursus.
Buvo pasidalinta naujausia atsineštine spauda : "Lietuvos aide" paskelbti straipsniai apie Vydūną, K. Donelaitį, "Vorutos "egzemplioriai Mažosios Lietuvos tematika, žurnalų"Photoreporters GUILD" ir "Donelaičio žemė" bei laikraščio "XXI amžiaus" naujausi numeriai.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-13 12:57
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media