LŽS ir NŽKA renginiai

Gegužės 7-ąją Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių skyrius visuomenę ir žurnalistus pakvietė susitikti Prisikėlimo aikštėje. Kadangi šią dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, o gegužės 9 d. sukaks 95 metai, kai buvo pasodinti Spaudos medžiai, prie naujojo ąžuolo, atsodinto nudžiuvusiojo vietoje, įsmeigtos atminimo lentelės. Viena jų skirta spaudos atgavimo 120-mečiui, o kita - priminti, kokios asmenybės sodino šios dienos nesulaukusį ąžuolą.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena tuometės Rusijos valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai - kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Minint spaudos atgavimo 120-metį, Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus pirmininkė Jūratė Sobutienė pasiūlė iniciatyvą, skirtą ne tik šiai sukakčiai pažymėti, bet ir pagerbti tuos, kurie prieš beveik šimtą metų šventė leidybos laimėjimus, sodindami simbolinius ąžuolus Aušros alėjoje. Tuo pačiu nutarta įamžinti vietoje senojojo spaudos darbuotojų ąžuolo pasodintą medį, primenant, kad jį kone prieš 100 metų su bendražygiais sodino Peliksas Bugailiškis (1883-1965) - žinomas kultūros ir spaudos darbuotojas, teisininkas.

Pasak J. Sobutienės, taip Šiaulių apskrities žurnalistai siekia pratęsti gyvavimą simbolių, kurie yra labai svarbūs kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui.

„Visi žinome Lietuvos istoriją, žinome, kad net 40 metų buvo draudžiamas lietuviškas žodis. Įdomu tai, kad per tą laikotarpį kaip tik išaugo, suklestėjo lietuviška leidyba. Dabar gyvename kitokiame laikotarpyje - niekas lietuviškai rašyti mums nedraudžia, nevaržo, bet žiniasklaida išgyvena ne pačius geriausius laikus. Galvokime geriau taip: jei kažkur kažką nukapoja, iškasa, atsodina, tai ir mes gyvensime taip pat", - viltingai kalbėjo LŽS Šiaulių skyriaus pirmininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nudžiuvusio Spaudos ąžuolo vietoje buvo atsodintas naujas ąžuolas. Jį sodinusi įmonė įsipareigojo, kad jei ąžuolas numirtų per dvejus metus, atsodins ne mažesnį, nei buvo.

„Turime pareigą šį naująjį ąžuolą prižiūrėti. Jis užsienietiškas, olandiškas, neaugs plačios lajos. Dabar įsmeigsime lentutes, o vasarą ateisime palaistyti", - šypsojosi J. Sobutienė, besidžiaugdama atėjusiu būriu žmonių, kurių dauguma jau nebedirba žiniasklaidoje.

Bet, kaip sakoma, nėra buvusių saugumiečių, nėra buvusių žurnalistų.