2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: LŽS Etikos komisija įvertino LŽS nario Mariaus Aleksiūno veiksmus

2020-12-30
 
Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos
posėdžio, įvykusio nuotoliniu būdu,

 

P r o t o k o l a s
Vilnius, 2020 m. gruodžio 1 d.

 

Dalyvavo: Virginija Motiejūnienė, Jonas Staselis, Česlovas Iškauskas, Julija Šliažienė, Aurelija Žutautienė, Kęstutis Meškys.

 

Darbotvarkė: DĖL LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS NARIO MARIAUS ALEKSIŪNO VEIKSMŲ
ĮVERTINIMO.

 

Svarstyta: Radviliškio rajono savivaldybė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Visuomenės informavimo etikos komisijai atsiuntė raštą, kuris buvo persiųstas LŽS etikos komisijai.

 

Klausimą pristato Č. Iškauskas: skunde Radviliškio savivaldybės administracija teigia, kad žurnalistas nuolat jiems pateikia daug klausimų iš įvairių savivaldos darbo sričių, ir vėliau rašo, esą, tendencingas publikacijas laikraštyje ir savo tinklalapyje. Administracija pateikia žurnalisto klausimus ir prašo įvertinti, ar Marius Aleksiūnas nepiktnaudžiauja žurnalisto teisėmis.
Bandydamas susidaryti nuomonę apie Radviliškio žurnalisto Mariaus Aleksiūno (Marale) veiklą, pasižiūrėjau ankstesnius jo poelgius, kurie, žinoma, negali patikti vietinei valdžiai ar įstaigų vadovams. 2020 m. liepą įsidarbinęs Radviliškio ligoninėje jis savo bloge ir vietinėje spaudoje parašė apie niežų protrūkį šioje gydymo įstaigoje. 2019 m. gruodį plačiai nuskambėjo jo konfliktas su vyr. gydytoju Smalinsku (buvusiu rajono Tarybos nariu) dėl to, kad žurnalistas bandė išsiaiškinti specialios gydymo lovos pirkimo aplinkybes ir kainą. Policija už administracinį nusižengimą jam skyrė baudą, bet 2020 m. spalį Šiaulių apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Prieš tai, 2018 m. rugsėjį, savivaldybė apskundė žurnalisto ir „Radviliškio krašto" publikaciją dėl miesto Aušros aikštės remonto projekto. Žurnalistas šį rudenį kandidatavo į Seimą nuo Centro partijos-Tautininkų, bet į parlamentą nepateko.
PASISAKĖ: 
V. Motiejūnienė: Radviliškio administracija savo rašte nekelia jokių priekaištų Mariaus Aleksiūno publikacijoms, bet nori išsiaiškinti, ar žurnalistas, pateikdamas klausimus, nepiktnaudžiauja žurnalisto teisėmis. Visuomenės informavimo etikos kodekso 19 str. nurodama, kad viešo asmens, šiuo atveju mero, kritika turi tarnauti viešam interesui. Taigi, žurnalistas turi teisę gauti atsakymus į visus klausimus ir, mano nuomone, etikos kodekso nepažeidžia.
J. Staselis: klausti nėra piktnaudžiavimas žurnalisto teisėmis, ypač klausti konkrečius klausimus, kad po bendro pobūdžio atsakymais nepasislėptų esmė. O savivaldybėms yra ką slėpti.
Jei visi tie kuro, veiklos Vilniuje ir kiti dalykai būtų teisiškai sutvarkyti komandiruočių įsakymuose, kuro lapuose ir pan., Savivaldybės darbuotojams atsakyti į pateiktus klausimus būtų 5 minučių reikalas, ir apie jokią administracinę naštą net nebūtų kalbos; jei viskas vyktų taip kaip turi vykti pagal tvarką. O jei meras tvarkosi kaip savo karalijoje - tada taip, tokie klausimai tiesiog erzina, nes tuomet kaip tik ir atsiranda ta „administracinė našta" viską įforminti pagal reikalavimus. Tačiau visos šios išlaidos yra viešųjų finansų reikalas ir, jei, pavyzdžiui, LŽS gauna kokiam nors projektui finansavimą - turi atsiskaityti iki paskutinio cento.
(J. Staselis pateikia pavyzdį iš tarnybinių automobilių naudojimo Neringos savivaldybėje).
Tokios šalies opos ypač sudėtingos mažesnėse bendruomenėse, miestuose ar miesteliuose, kur susidaro tam tikri klanai. Tad jei žurnalistas nėra aštrus ir kibus, neklausia konkrečių atsakymų reikalaujančių klausimų, tuomet nepasiekiamas rezultatas, kuris būtinas visuomenės interesų užtikrinimui.
Siūlyčiau tokį kolegą kaip tik pagirti už tinkamą profesinės pareigos atlikimą.
Jei ši savivaldybė gaus atsakymą, kad tai pertekliniai klausimai, tuomet jie ne tik kad visiškai darys ką nori, bet dar kaip pavyzdžiu pasidalins su kitomis savivaldybėmis, kurios, remdamosi tokiu atsakymu, pradės elgtis taip pat.
Č. Iškauskas: nors M. Aleksiūno asmenybė ir yra konfliktiška, kibi, o charakteris yra gana karštas, jis neperžengia Visuomenės informavimo įstatymo normų - teirautis ir gauti informaciją dominančiais klausimais iš valstybės institucijų, viešųjų asmenų. Ne išimtis - ir jo ketinimai klausti savivaldybės pareigūnų apie galimas mero keliones į Vilnių, jos kainas ir pan. Šiuo požiūriu jis nepiktnaudžiauja žurnalisto teisėmis VIĮ prasme. Be to apie žurnalisto netinkamus darbus reikėtų spręsti tuomet, jei jo paskelbta medžiaga turėtų faktų iškraipymo, netiesos sakymo ar atviro melo požymius.
J. Šliažienė: su pateikta medžiaga susipažinau. Mano nuomone, gal kai kurie klausimai ir smulkmeniški, tačiau pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymą, žurnalistas teisės aktų nepažeidė. Nebent savivaldybė teiktų, kokiais veiksmais ir straipsniais jis žemina savivaldybės instituciją, kokiu būdu įžeidė savivaldybės ar savivaldybės tarnautojų garbę ir orumą, tada galbūt būtų pagrindas nagrinėti, o gal tuomet savivaldybė turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.
A.Žutautienė: su medžiaga susipažinau, o kolegos jau išsakė savo nuomonę. Tad netuščiažodžiausiu - visiškai sutinku su p. Česlovo nuomone.
K. Meškys: susipažinęs su pateikta skundo medžiaga dėl LŽS nario M. Aleksiūno elgesio ir galimo prieštaravimo Informavimo įstatymui bei žurnalistinės etikos nuostatoms, bei su gerb. Č. Iškausko pateikta informacija, mana , kad minimas žurnalistas formaliai nepažeidė Įstatymo nuostatų. Dėl etikos gali kilti kiek abejonių, ar, pateikdamas savo tokius detalius užklausimus, taip pat ir pateiktus skunde 2020.10.15 M. Aleksiūno klausimus Radviliškio savivaldybei, jis vadovavosi visuomenės interesu ar vedamas asmeniniu? Čia svarbus tampa bendras minimo žurnalisto veiklos kontekstas. Jis rodo, kad žurnalistas išties savo veikloje siekė visuomenės gerovės ir viešo intereso gynimo, tiek keldamas klausimus dėl ligoninės, tiek dėl Radviliškio savivaldybės veiklos. Jo aktyvi pilietinė ir žurnalistinė pozicija iš esmės atitinka žurnalistinės veiklos misiją. Todėl iš esmės pritariu kolegos Č.Iškausko išvadoms, tik atkreipiu dėmesį, kad, siekdamas žurnalistinių tikslų ir misijos, žurnalistas neturi peržengti tiek žurnalistinės, tiek asmeninės bendravimo etikos.

 

 

Nutarta: 
1. Žurnalistas M. Aleksiūnas, teikdamas užklausimą savivaldybei, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo ir žurnalisto etikos normų.
2. Šio protokolo nuorašą teikti Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybai.

 

Balsuota: visi šeši LŽS etikos komisijos nariai pritarė šiam nutarimui.

 

Etikos komisijos pirmininkė V. Motiejūnienė
Sekretorius Č. Iškauskas

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-01-19 10:26
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media