2020 m. vasario 23 d., Sekmadienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Senjorų klube – darbštuolių žurnalistų benefisas

2013-11-07
 
Algimantas Liekis

Algimantas Liekis

 

Algis Kusta

Ar žinote, kad tradicinių mėnesinių Senjorų klubo susirinkimų pradžią jo pirmininkas Stanislovas Pleskus skelbia ... švilpuku? Tai jis daro prisiminęs savo sportinę jaunystę. Ir šį kartą, lapkričio 6 dieną,  griežtu švilptelėjimu „sutramdęs" šurmuliuojančius kolegas, pirmininkas, kaip įprasta, pasveikino mėnesio sukaktuvininkus ir pristatė du susitikimo „kaltininkus". Šiek tiek apie juos papasakosiu, nes su abiem kolegomis esu gerai pažįstamas - su vienu kone nuo žurnalistinio darbo pradžios, su antru suartėjau pastaraisiais metais.

Pirmasis - Algimantas Liekis, žurnalistas, inžinierius, istorikas, gerai žinomas  ne tik klubo nariams, bet ir plačiajai visuomenei, daug pristatinėti nereikia. Tuo labiau, kad ir jis pats klubo susirinkime nemažai papasakojo apie savo gyvenimo kelią. Prisimenu, pirmąsyk jo publikacijas pamačiau Kauno politechnikos instituto laikraštyje „Inžinerija". Baigęs statybos fakultetą Algimantas dirbo statybose inžinieriumi, tolimojo plaukiojimo laivuose, vėliau įvairių leidinių redakcijose. Pats įsteigė ar atgaivino serijinius periodinius leidinius: „Inžinerinė mintis", „Lietuvos mokslas", „Lietuvių tauta", „Revue Baltigue" „Mokslas ir Lietuva" ir kitus, jiems vadovavo. A. Liekis buvo tarp Sąjūdžio kūrimo bei LKP atsiskyrimo nuo TSKP ir pavertimo socialdemokratinio tipo partija iniciatorių, buvo vienas iniciatorių įsteigti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, buvo išrinktas pirmuoju šios įstaigos (pavadintos institutu) direktoriumi. Organizavo periodinių leidinių tautos genocido ir rezistencijos klausimais rengimą ir leidybą. Nuo 2003 m. vadovauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centrui.

Prabėgom paminėjau svarbesnius jo veiklos momentus. O juk tai tik fonas,  kuriame atsiskleidžia pavydėtinas darbštumas - yra paskaičiuota, kad A. Liekis parašė 41 monografiją, arti pusantro tūkstančio straipsnių, sudarė apie 65 knygas! A. Liekio veikla ir darbai įvertinti Gedimino ordinu, Šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės, Dariaus ir Girėno medaliais, kitais apdovanojimais. Prie jų dabar dėsis ir Žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai", kurį Algimantui, sulaukusiam gražaus septyniasdešimtmečio, klubo susirinkime  įteikė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Antrasis klubo susirinkimo kalbėtojas buvo ilgametis Kaišiadorių laikraščio redaktorius, aktyvus tautotyrininkas Jonas Laurinavičius, neseniai atšventęs 75-erių metų jubiliejų. Dar ne visiems klubo nariams pažįstamas ar daug girdėtas - viena, ne per seniausiai ir tapo klubo nariu, kita vertus, šis atvejis rodo, kad žurnalistų visuomenę kadaise jungusioms sąsajoms subyrėjus vis mažiau girdime apie savo kolegas, gyvenančius, dirbančius ne Vilniuje.

J. Laurinavičius prieš beveik penkis dešimtmečius baigė Vilniaus universitete lituanistikos studijas, jo kurso draugai buvo europarlamentaras Justas Vincas Paleckis (beje, vėliau perėjęs į žurnalistiką), rašytojai Algimantas Zurba, Marcelijus Martinaitis, filosofai Antanas Rybelis, Česlovas Kalenda, kiti žinomi visuomenėje žmonės.  Iki šiol kursiokai kasmet renkasi prie garsiojo filologų berželio, skaičiuodami ne tik metus, bet ir netektis. Iš šių susitikimų J. Laurinavičius  yra parengęs berods tris knygas - tai vieno kurso likimo istorija. Vargu ar kas dar turi tokį kurso metraštininką.

J. Laurinavičius susirinkime pristatė gerą šūsnį savo išleistų knygų - publicistikos, pasakojimų apie sutiktus žmones, epigramų. Kolega, kaip įprasta žurnalistui, yra labai pagavus ir imlus įspūdžiams. Tad ir jo knygos gimsta labai greitai, o kiekvienos jų atsiradimo istorija, anot autoriaus, taip pat verta knygos. Per tą skubą (juk dar reikia redaguoti laikraštį) gal mažiau laiko ir vietos lieka platesniems apmąstymams, apibendrinimams, tad ne vieną J. Laurinavičiaus knygą matyt galima būtų priskirti prie tokio žanro, kaip žurnalisto užrašai.

Baigdamas šią apžvalgą apie klubo susirinkimą pastebėsiu, kad nė vienas toks senjorų renginys nepraeina be kultūrinės programos. Pačiame klube yra nemažai dainingų žmonių, bet jie mėgsta ir kitų pasiklausyti. Šį kartą į svečius atvyko, smagiai grojo ir dainavo Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Glitiškių kaimo kapela „Kupeta", vadovaujama Elenos Sartatavičiūtės. O kapelą pakvietė neseniai klubo nariu tapęs Alfonsas Kairys, nemažai metų dirbęs buvusiame Tautinių mažumų departamente, gerai pažįstantis ir Vilnijos kraštą, jo žmones.

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-11-07 21:58
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Abejojų

2013-11-12 10:11

Algi, man rods, kad ne viską išklojai. Ten dar kažkas buvo.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jūra

2013-11-10 18:51

Kapela buvo, o šokių tai nebuvo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Laima

2013-11-09 15:52

O man patiko Paberžės seniūnijos Glitiškių kaimo kapela „Kupeta", vadovaujama Elenos Sartatavičiūtės. Linkiu muzikantams ir dainininkams sveikatos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas

2013-11-08 10:38

Sveikinu kolegas Algimantą ir Joną.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media