Kultūros renginiai

Rimantas Šalna

Vilniaus universiteto  bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejuje įvyko bendras su LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klubu vakaras "Kristijonas Donelaitis - grožinės lietuvių literatūros pradininkas".

Šiemet minėdami K.Donelaičio gimimo 300-ąsias metines, susimąstome apie savo pamatines vertybes. Gimtoji kalba, žemė, kuria vaikščiojame, tėvų namai, kapai, kur ilsisi brangiausi žmonės, rami padangė - tai mūsų tėvynė. Tik retai susimąstome, ką visa tai mums reiškia. Abiejų Respublikų laikais nemaža dalis lietuvių  sulenkėjo, ypač šlėktos ir didikai. TSRS metais mums tapo privaloma rusų kalba, o atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę visur imta brukti anglų kalbą. O, kad toks didelis dėmesys būtų skiriamas mūsų gimtajai kalbai, ypač aukščiausiose valstybės įstaigose!

Šio literatūrinio renginio pranešėjai mums priminė, kad K.Donelaičio kūryba yra tapusi žmonėms akstinu didžiuotis, kad gimė lietuviais. Kokie įdomūs buvo dr. Algirdo Matulevičiaus ir dr. Brigitos Speičytės pranešimai! Mūsų tradiciniai  literatūrinių trečiadienių renginiai paprastai trunka pusantros-dvi valandas, o šis tikriausiai galėjo tęstis iki paryčių, nes pasijutom lyg viena tikra lietuviška šeima. Kaip gražiai Algirdas Matulevičius pasakė: "Žydams švenčiausia vieta yra Jeruzalė, arabams - Meka, o mums, lietuviams - Donelaičio žemė. Ne tik Tolminkiemis, bet visa Mažoji Lietuva". Jo pranešimas - tai nuoširdus kreipimasis į visus, raginimas puoselėti, saugoti lietuvininkų (mažalietuvių), baltų europinės reikšmės  paveldą. Dr. Brigita Speičytė vakaro dalyvius supažindino su Kristijono Donelaičio kūrybinio palikimo reikšme tolesnei lietuvių literatūros raidai. Savo kūrybos gražų eilėraštį, skirtą Donelaičiui, perskaitė Suvalkų krašto lietuvybės saugotojas Algis Uzdila. Visus sujaudino žurnalisto, rašytojo Alvydo Valentos perskaityta K.Donelaičio poemos „Metai" ištrauka - žmogus ją skaitė lietuviškos aklųjų abėcėlės Brailio raštu. Ilgai netilo plojimai, kai kurių žmonių akyse žvilgėjo ašaros...Vakaro metu  sudaryta bibliotekininkių ir žurnalisčių komisija (M.Prokopčik, A.Arlauskienė, B.Butkevičienė, A.Armalė) turėjo paskelbti geriausią šio renginio skaitovą. Komisija vieningai geriausiu skaitovu pripažino Alvydą Valentą.

Renginio viešnia Irena Matuliauskaitė atsinešė 1918 metais išleistą Lietuvių mokslo draugijos leidinį - K.Donelaičio raštus mokykloms (juos parinko ir paaiškinimus parašė Mykolas Biržiška). Iš šios knygelės Švenčionių apskrities kaimų vaikus mokė Irenos mama, Vilniaus krašto mokytoja Paulina Beinorytė-Matuliauskienė. 1945 metais ji buvo ištremta į Komiją, prie Pečioros. Tremtyje rašyti jos laiškai ant tošies buvo eksponuojami Nacionaliniame muziejuje ir Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas).

„Mama mums, vaikams, paliko ne tik šią neįkainojamą knygą, bet ir šviesų, pasiaukojančios motinos paveikslą", - sakė ponia Irena.

Visą vakarą tarp pranešimų ir eilių skambėjo folklorinio ansamblio TYKLĖ dainos ir muzika (ansamblio vadovė Vitalija Brazaitienė). Šio mielo lietuviško kolektyvo atliekamos senovinės, lietuvininkų mėgtos dainos virpino širdis,  klausytojai ir patys pritarė dainininkams.

Su pirmuoju K.Donelaičio spausdintu kūriniu „Metai", kurį išleido Liudvikas Rėza, vakaro dalyvius supažindino VU bibliotekos direktorė Marija Prokopčik. Veikė ir paroda „Kristijono Donelaičio „Metų" vertimai į užsienio kalbas.

.