2024 m. liepos 16 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Apolinaras Juodpusis: Skambantis Vilnius, skambanti visa Lietuva

2024-07-06
 
Šį nuotrauka man brangiausia - čia mano mama (centre) su savo kraštiečiais viekšniškiais, pagyvenusiais šokėjais, dalyvavusiais Dainų šventėje

Šį nuotrauka man brangiausia - čia mano mama (centre) su savo kraštiečiais viekšniškiais, pagyvenusiais šokėjais, dalyvavusiais Dainų šventėje

Apolinaras Juodpusis.
LŽS narys

 

Birželio pabaiga ir liepos pradžia šiemet paženklinta šventėmis, o labiausia Dainų, šokių, apskritai muzikos šventėmis. Ruošiantis jubiliejinei - šimtmetį pažyminčiam tradiciniam kultūros renginiui Dainų šventei - gražios tokios zoninės šventės vyko didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kai kuruose regionų centruose bei rajonuose. O štai dabar Lietuvos sostinė Vilnius skamba aidi nuo dainų, nuo trankių šokių ritmų, nuo muzikos apskritai, kur vario dūdų akordai žaismingai persipina su kanklių, birbynių, skudučių ryliavimais, kur šokių pynės džiugina akį ir jaudina širdį, o šios iškilios šventės dalyviai nuo mažamečio iki šimtamečio širdyse nebesutalpina emocijų.
Aš pirmą kartą į Dainų šventę Vilniun važiavau su Viekšnių vidurinės mokyklos choru, kuriam tada vadovavo šviesaus prisiminimo nusipelnęs muzikas Vincas Deniušis. 1950-ieji metai, palyginti neseniai buvau priimtas į chorą, vyresniųjų klasių moksleiviai choristai mane paauglį vadino „pieška", bet lygiai su visais repetuodamas išmokau visą tuometinį repertuarą ir prekiniu traukiniu, kurio atviruose vagonuose buvo tik lentos susėsti, dundėjome nuo Mažeikių, Viekšnių per visą Lietuvą iki Vilniaus. Dar nepasiekus sostinės, man atsitiko itin nemalonus dalykas: pro visą laiką atviras prekinio vagono duris (juk buvo vasara!) vėjas su garvežio dūmais akin įpūtė plėnį, "verkiau" beveik iki kelionės pabaigos.
Repeticijos ir pati šventė vyko tuometiniame „Žalgirio" stadione, jo pietiniame pusratyje. Dar, rodos, ir dabar mintyse regiu tą vaizdą, dar labai gerai prisimenu patirtas emocijas - juk pirmas kartas! Vėliau jų buvo daugiau, o paskutinioji man - pasaulio lietuvių dainų šventė Visbyje, Švedijos Gotlando saloje 1997 metų birželio 25 - 29 dienomis.
Mano brolis Vaclovas, jau besimokydamas Klaipėdos muzikos mokykloje, 1955 metų vasarą lyg patalkininkaudamas viekšniškiams skudutininkams, taip pat dalyvavo dainų šventėje Vilniuje ir, kaip jis pats prisimena, bene tarp 900 šių muzikantėlių skudučiavo. Dainų šventėje yra dalyvavęs ir brolis Vladas. Įsimintina, kad ir mūsų mama su pagyvenusių viekšniškių bei Kegrių kaimo šokėjais taip pat yra dalyvavusi Dainų šventėje Vilniuje. Dukra, dar studijuodama Vilniuje, šventėje yra dalyvavusi su tuometinio VISI ansambliečiais, o sūnus - su Naujosios Akmenės 2-osios vidurinės mokyklos jaunimo šokių kolektyvu. Tai štai tokie mūsų šeimos saitai siejasi su šiomis dienomis dainuojančia, grojančia, šokančia, besilinksminančia mūsų sostine.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-07-07 12:43
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media