Žurnalistų kūryba

Albertas Vaidila

Menotyrininkas

Manau, visi esame pastebėję tiek gatvėje, tiek ir  autobuse, troleibuse, traukinyje, paplūdimyje jaunus vaikinus ir merginas nepaleidžiančius iš rankų mobiliuosius telefonus - nuolat į juos žvilgčiojančius, rašančius žinutes, kalbančius su kitiems nematomu pašnekovu, pakeliančius į akių lygį ir fotografuojančius kai ką nors įdomesnio pastebi aplinkoje. Jaunimas mėgsta fotografuoti savo draugus, o gana dažnai, ypač merginos, - pačios save ir šias nuotraukas, kurias jau tapo įprasta vadinti atminukėmis siuntinėja draugams, pažįstamiems, kaupia savo laikmenose, kai kurias atsispausdina savo ar šeimyniniam albumui. Užaugo nauja, taip vadinama, internetinė karta, kuri jau neįsivaizduoja savo buvimo ir ateities be kompiuterio, planšetės, mobilaus telefono, apskritai skaitmeninių technologijų. Vakarų Europoje neretai 11 14 metų vaikai jau sugeba patys įsikurti savo svetaines, kuriose talpina kompiuteriu atliktus spalvotus kūrinėlius, dalijasi jais su bendraminčiais. Skaitmeninė technologija masiškai subujojo mūsų šalies gyventojų televizijoje. Kompiuteriu kuriami vaizdai tapo nepaprastai svarbiu kino meno, muzikinių ir reklaminių klipų dalimi. Suprantama, skaitmeninės technologijos negalėjo nepaliesti meno Lietuvoje. Palietė. Deja, tik praėjus maždaug keturiems dešimtmečiams nuo pirmaujančių šioje srityje Europos valstybių. Tereikia prisiminti, kad pirmoji kompiuterinio meno paroda buvo surengta  Vokietijoje  (1965), kiek vėliau Anglijoje (1969). Mene esame apskritai ganėtinai konservatyvūs. Sakysime, impresionizmas pradėjo reikštis tik po 30 metų nuo jo apraiškų Paryžiaus salonuose, o siurrealizmas turėjo lukterti net apie 50 metų kol Lietuva pravėrė jam duris.  Dabar kompiuterinio meno judėjimas jau įsibėgėja Rusijoje, Ukrainoje ,Azijos šalyse. Į šį procesą įsiliejo negausiais dalyviais ir Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos skaitmeninio meno mėgėjai.

Kai man buvo pasiūlyta  Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengti kompiuterinės tapybos ir grafikos darbų parodą ir supažindinti lankytojus su skaitmeninio meno technologijomis, mielai sutikau. Reikia pažymėti, kad prieš parodos atidarymą susirinkusiems, tarp kurių buvo  ir nemažas būrys žurnalistų, organizuota pažintinė ekskursija. Jos metu supažindinta su bibliotekos šiuolaikiškomis naujovėmis, kuriose deramą vietą užima bibliotekos darbo kompiuterizacija, skaitmeninės technologijos naujovės. Tokiu būdu planuotas edukacinis renginys ,,Skaitmeninis menas" praplėtė temos ribas iki šiandien sparčiai subujojusios skaitmeninės kultūros. Man teko garbė pirmajam iš Lietuvos dailininkų atidaryti savo darbų parodą menų salėje po poros metų bibliotekoje trukusio remonto. Aš tai vertinu kaip dar vieną skaitmeninio meno palaikymo ir propagavimo ženklą.

Kas gi yra kompiuterinis (skaitmeninis) menas? Šiuolaikinė „Tapybos enciklopedija" glaustai apibūdina taip: „Kompiuterinis menas - 20 a. antros pusės vizualinių menų šaka: kompiuteriu kuriamas menas.  Meninis vaizdas modeliuojamas monitoriaus ekrane pagal programų teikiamas galimybes. Jungiami dailės, mokslo ir technikos elementai." Parodos lankytojų supažindinimą su skaitmeninio meno technologija grindžiau savo daugiau kaip dešimt metų trukusia darbo patirtimi kuriant kompiuterinės tapybos ir grafikos paveikslus. Pasirinkta „Būties ženklų II" tematika yra plati, todėl, atrinkdamas darbus parodai,  turėjau progos parodyti kaip naudojant kompiuterinę programą galima darbuotis įvairiuose dailės žanruose, atskleisti vizualizavimui paprastai sunkiai pasiduodančius filosofinius pamąstymus. Šie darbai yra mano pasaulėjautą atspindintis žvilgsnis į pasaulį - sudėtingą, kupiną slėpinių. Visa tai, ką jaučiame, suvokiame - tai ir yra būties ženklai. Manau, kad kiekvieną žmogų domina tai, kas mus supa, ir kiekvienas apie tai mąsto ir vertina savitai. Visata, kosmosas, gyvybės atsiradimas, žmonių gyvenimas, mitologija, gamtos mįslės - visa tai gali būti įvairiai interpretuojama. Aš pateikiu savąją, fantazijos ir kūrybinės išmonės nuspalvintą versiją.

Kolegoms žurnalistams, kurie domisi patys, arba jų vaikai, anūkai bando savo jėgas kompiuterinėje tapyboje ir grafikoje pasistengsiu paryškinti keletą svarbių, mano supratimu, dalykų. Kadangi esu susipažinęs su tradicinių dailės šakų technologijomis, pats darbavęsis tapybos, grafikos, skulptūros srityse, nedvejodamas galiu pasakyti: kompiuterinis menas - ne tik šiuolaikiškas, atitinkąs XXI amžiaus epochos dvasią, bet ir yra demokratiškas menas, prieinamas kiekvienam, kas turi kompiuterį, nereikalaujantis brangių kūrybai reikalingų medžiagų ir įrankių, didelės erdvės ar ypatingų sąlygų. Praktiškai viskas , ko reikia tapybai ar grafikai, yra kompiuteryje. Kas yra technologija? Mokėjimas medžiagą sujungti su įrankiu. Taigi technologija yra kompiuteryje, piešimo programoje. Reikia tik išmokti ja naudotis. Pabrėšiu: kompiuteris paveikslų nekuria. Jis tėra gana įnoringas įrankis paveikslui sukurti, duodantis virtualų pieštuką, trintuką, spalvas, linijas, trintuką...Kaip teigiamus kūrybinio proceso dalykus reikia pažymėti ir tai, kad be didelių pastangų galima paveikslus tamsinti, šviesinti iki tinkamo ryškumo, stiprinti arba švelninti spalvinį kontrastą, parinkti norimą tekstūrą. Visą paveikslą arba nepavykusią jo dalį atitinkamai pažymėjus, galima ištrinti vienu mygtuko paspaudimu. Jeigu atlikai netinkamą veiksmą, vėlgi vienu mygtuko paspaudimu gali atkurti prieš tai buvusį vaizdą. Užbaigus kūrinį, jį reikia perkelti į kūrybai susikurtą failą. Iš ten panorėjęs gali nusikopijuoti savu spausdintuvu, o norint aukštos kokybės atspaudo geriausia kreiptis į tokias paslaugas teikiančią įmonę.

Yra keletas populiarių piešimo programų, kuriomis galima sukurti ne tik grafikos, bet ir tapybos darbus. Aš, pavyzdžiui, vartojau tik dvi - PAINT ir Corel PHOTO - PAINT. Paint-u tapiau ir kūriau grafikos darbus iki 2010 metų. Sukurtus šių programų pagalba darbus eksponavau savo pirmojoje tapybos ir grafikos parodoje Lietuvos kurčiųjų draugijoje (2005).  Mano parašytame vadovėlyje statybininkams "Statybos menas" (2008) sukūriau Paint - u apie pusantro šimto iliustracijų, kelias dešimtis kitoms knygoms, taip  pat kūriau iliustracijas žurnalui ,,Amžius", keletą viršelių žurnalisto Vytauto Žeimanto knygoms. Nuo 2012 pradėjau naudoti Corel PHOTO - PAINT programą. Vartodamas šią programą sukūriau žurnalistams ekslibrisų, kurie buvo eksponuoti pirmojoje tarptautinėje Lietuvos žurnalistų ekslibrisų parodoje bei viršelius pirmosioms žurnalistų poezijos knygoms „Šitas aidas toli girdis" ir ,,Sušvieski, saule", kai kurioms kitoms knygoms.  Su kompiuterinės tapybos ir grafikos darbais dalyvauju bendrose dailininkų kūrybos parodose, surengiau aštuonias autorines parodas (pastaroji - devinta), tarp kurių man itin svarbios dvi žurnalistų portretų parodos, kadangi jos pirmosios žurnalistikos istorijoje tiek žanriniu požiūriu, tiek ir modernia atlikimo technologija - kompiuterine tapyba ir grafika. Žurnalistų portretų parodos buvo eksponuotos Vilniaus žurnalistų namuose ir Rotušėje (2014). Sulaukiau šiltų kolegų žurnalistų ir dailininkų atsiliepimų, todėl tęsiu žurnalistų portretų kūrybą. Laikmenoje jau turiu daugiau negu 100 Lietuvos žurnalistų portretų. Piešimo programa Corel PHOTO - PAINT taip pat gerai tinka žmogaus kūno studijoms, figūrinėms kompozicijoms, peizažams, natiurmortams.

Pabaigai norėčiau pažymėti, kad kompiuterinė (skaitmeninė) kūryba jau ne tik turi savo nišą vizualinio meno plėtotėje, neribotą internetinę erdvę kūrybai, bet ir puikias perspektyvas šių darbų moksliniams tyrimams, išmoningam eksponavimui ir patogiam muziejiniam saugojimui. Apie tai byloja Vakarų Europos šalyse sukaupta patirtis.

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projketo dalis.