2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Keletas žodžių apie lietuviškos spaudos Argentinoje mohikaną Praną Ožinską

2015-04-15
 
 

Algis Kusta

Neseniai (2015 01 22) Žurnalistų sąjungos svetainėje buvo skelbtas kolegės Aurelijos Akstinienės pasakojimas apie sidabro žemę Argentiną ir lietuviškus pėdsakus joje. Norėčiau, kiek papildydamas tą spalvingą pasakojimą, parašyti kelis žodžius apie Argentinos lietuvių leidėją Praną Ožinską, kuris daugiau nei šešis dešimtmečius redagavo laikraštį „Argentinos lietuvių balsas". Jis kilęs nuo Šiaulių, dar jaunuolis atsidūrė Argentinoje.

Su Pranu, ar kaip Argentinos pase parašyta - Francisco, buvau susitikęs pora kartų - Argentinoje ir Lietuvoje, kur jis buvo gimęs. Buenos Airėse jis buvo nuvedęs mane uosto link, ten atsidūrėme prie didelio balto kolonijinio stiliaus pastato - buvusių imigracijos namų. Erdvus kiemas, palmės. Jos buvo gerokai mažėlesnės, kai čia margoje imigrantų minioje maišėsi lietuviai - kaimo mergelės ir berneliai. Imigracijos namų vienoje salių Pranas man parodė anų metų reliktą - platų cementinį stalą. Už jo susėsdavo gavę pietų lėkštę... Ne vienas čia atvykdavo su viltimi prasigyventi ir sugrįžti Lietuvon. Iš emigranto Lietuvos vyriausybė imdavo po 120 litų (už užsienio pasą). Vien 1929 m. emigrantai sumokėjo Lietuvos iždui apie 1,5 milijono litų. Nuvykus emigracijos biurų pieštos spalvos nublankdavo kaip dangus rudenį.

 „Atvykę į svetimą kraštą, ateiviai turėjo dirbti pačius sunkiausius ir mažiausiai apmokamus darbus, - pasakojo P. Ožinskas. - Pradžia buvo nepaprastai sunki". Kai išgirsti pasakojimus apie tarpukario emigraciją ir ateivio gyvenimą Argentinoje, sunku net patikėti: buvo atsitikimų, kad žmogus prakaitą liejo tik už pavalgymą, ir tai ne visada gaudavo darbą. Argentina pirko vyrus - pigią darbo jėgą, pirko moteris - nemaža jų tapo „baltosiomis vergėmis".

Masinė mūsų tautos emigracijos banga į Pietų Ameriką pakilo maždaug nuo 1923 metų, kai JAV buvo priimtas imigraciją ribojantis įstatymas. Nuo tada lietuvių sutinkame veik visuose Pietų Amerikos miestuose, o labiausiai Buenos Airėse, Montevidėjuje, San Paule, Rio de Žaneire. Sparčiai auganti šių kraštų pramonė ir atsiradusios viltys prasigyventi paskatino čia įsikurti bemaž 100 tūkst. mūsų tautiečių. Atsidūrę truputį laisvesniuose kraštuose, bet patirdami išnaudojimą, mūsų tautiečiai telkėsi į organizacijas, kultūros draugijas, ėmė leisti laikraščius. Mažažemių valstiečių vaikus, atsidūrusius po svetimu dangumi, svetimos kalbos ir papročių aplinkoje, laikraštis jungė, švietė, mokė socialinės kovos abėcėlės.

1927 metus galima laikyti tikra Argentinos lietuvių periodinės spaudos pradžia. Buenos Airėse bene pirmasis pradėjo eiti kairiųjų savaitraštis „Rytojus", po trejų metų jis buvo uždarytas. Uždarius vienu pavadinimu ėjusį laikraštį netrukdavo rastis kitas. 1927 m. pasirodė laikraštis „Balsas", redaguojamas Juozo Bukevičiaus. Jį leido „Lietuvos" draugija. Po poros metų dėl ekonominių sunkumų „Balsas" perėjo į privačias rankas. Jis buvo perleistas Stasiui Štabinskui, kuris laikraščio vardą pakeitė į „Argentinos lietuvių balsą" ir vėl pradėjo numeruoti iš pradžių. Dar po poros metų laikraštį perėmė Pranas Ožinskas.

„Daugelį metų darau viską pats: gaudau žinutes, redaguoju, sėdu prie linotipo ir surenku tekstą, - pasakojo P. Ožinskas, 1987 m. vasarą lankydamasis Lietuvoje. - Anksčiau turėjome linotipininką, mokantį rinkti lietuviškai, dabar tokį susirasti negalime. Ofsetas mums neprieinamas. O mašinos, kuriomis spausdiname „Balsą", senesnės už mus. Ir vis dėlto laikraštis sulaukė 60 metų jubiliejaus".

„Argentinos lietuvių balsą" reikėtų laikyti bene skrupulingiausiu Argentinos lietuvių visuomenės gyvenimo metraštininku - tiek jame būta įvairios informacijos apie tautiečių veiklą,   jame buvo galima rasti ir žinių iš Lietuvos. Buenos Airėse gyvenęs oficialus vertėjas iš lietuvių kalbos į ispanų Adolfas Baltušis yra taip sakęs: „Kiek galiu prisiminti, visą laiką mūsų namuose buvo skaitomas „Argentinos lietuvių balsas". Vėliau, kai paaugau, iš jo puslapių pramokau lietuviškai skaityti. Galiu teigti, kad man - ir gal ne vien man - „Balsas" atliko lietuviškos mokyklos, kurios neturėjome, vaidmenį".

O pats P. Ožinskas, kuris su fotoaparatu ir bloknotu rankoje, sulaukęs ir garbingo amžiaus, nepailsdamas apeidavo daugelį išeivijos renginių, laikytinas paskutiniu mohikanu spaudos darbininkų, stovėjusių prie Argentinos lietuvių periodikos ištakų. Beje, jo namuose galėjai rasti kalnus tos periodikos. Esu girdėjęs tvirtinimą, kad jo namuose Jose Suarez gatvėje buvusi sukaupta visa Pietų Amerikos lietuvių spauda.

Prisimenu jo žodžius: „Mūsų sunkumai kasdien didesni. Ką surenkam iš prenumeratorių, vos užtenka užsimokėti paštui. Jeigu patys nepasidarytume laikraščio, jis negalėtų gyvuoti". Su P. Ožinsko išėjimu iš šio pasaulio netrukus nutrūko ir „Balso" leidyba. Jį dar kurį laiką (kiek žinau, 1998 m. jis dar ėjo) palaikė berods iš Lietuvos atvykusi Emilija Zastanavičius. Bet jos pastangų neužteko toliau leisti šį laikraštį.

Argentinos lietuvių kolonijoje buvo leista kelios dešimtys periodinių leidinių. Iš jų ilgiausiai išsilaikė liberalus savaitraštis „Argentinos lietuvių balsas", nuo 1948 m. vienuolių marijonų leistas „Laikas" bei 1961 m. pradėta leisti kairiųjų  „Vaga". Tikslių žinių, kad jie liovėsi eiti, neradau.  Būtų įdomu, jei kas galėtų patikslinti šią informaciją.

Šiuo metu, kaip rodo Lietuvos užsienio reikalų informacija, dvi Argentinos lietuvių organizacijos leidžia tik informacinius biuletenius.

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-06-26 13:03
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Tomas

2019-02-18 20:00

Nacionalinė biblioteka išleido lietuvių periodinės spaudos 182300-1940 m. bibliografija. Sutelkta daug medžiagos, kuri leistų imtis tyrimų

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2015-05-02 14:03

Apie išeivius žurnalistus reikėtų paruošti gerą knygą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Laima

2015-04-30 13:42

Kur tik tų lietuvių nebuvo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

G.S.

2015-04-17 07:30

Kokių tik nebūna likimų....

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media