Archyvas :: „Vingio“ almanache – žurnalistai J. Elekšis ir J. Laurinavičius
Jonas Laurinavičius (kairėje) ir Juozas Elekšis
Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Bendraminčiams bendraamžiams
Neleisim niekam
Niekint mūsų praeities.
Tai mūsų savastis.
Su saulės spinduliu
Ir niūria tamsa.
Su abejonėmis,
Su anekdotais apie valdžią.
Su klystkeliais
Ir šypsena
Tėviškės gelsvu rugsėju...
Kitaip gyvent nesugebėjom,
Kai mąstėme vienaip,
O darėme kitaip.
Nes muziką ne mes juk
Užsakinėjome,
O vien tik šokti
Pagal ją turėjom...
Tai mūsų laikmečio drama,
Kai ir švenčiausieji paslysdavo
Beeidami per kasdienybės slidkelius.
Pro beprasmiškus šūkius,
Kurie akis mums dūmė.
Tačiau ne viskas buvo bloga.
Tegu ir slaptai
Bažnyčioj tuokės (ne visi!),
Tegu ir naktim
Vaikus zakristijoje krikštijo (ne visi!),
Tegu ir prie uždengto lango
Prie Kūčių stalo sėdos (ne visi!),
Tegu ir buvo blatas,
Ir grobstymai iš valdiško aruodo,
Korupcija, prirašymai,
Pirtelės nuošaliuos kaimeliuos,
Kur visą naktį lėbavo
Smulki ir didelė valdžia -
Mes kūrėme ne vien
Raudonąją istoriją,
Bet nešėme į ateitį
Ir tikrą savo džiaugsmą,
Ir tikrą savo skausmą,
Nerimą, tikėjimą ir viltį,
Kad viskas bus gerai -
Ir bus kita istorija -
Teisinga...
Ties rudens aruodais
Ateina dienos mums,
Kai užmojai jau kuklūs,
Svajonių rūmų nebereik statyt.
Kai visko jau pakanka,
Netiki stebuklais,
Ir nebe taip jau rūpi,
Ką tu veiksi ryt.
Gali vaidint
Netikrą optimizmą,
Bet tai atrodo pernelyg kvailai,
Kai vos pasikeli nuo suolo,
O sėkme laikysime,
Kad gurkšnį oro įkvepi giliai.
Gal dar ir ne prastai
Pats sau atrodai,
Bet aiškiai juk regi -
Jau žilyn vaikai,
Seniai seniai jau nužydėję
Tavo sodai.
Ruduo - aruodų
Peržvalgos laikai.
Visa palaima, kad ne tušti jie,
Kad su vaisiais.
Tad atgal pažvelgt smagu;
Netgi labai,
Kad žemėj šioj
Ir tu buvai kadaise,
Kad liko tavo
Baigti ir nebaigti darbai.
Iš viso almanache publikuojami 9 lietuvių autorių poezijos ir prozos kūriniai.
Komentarai (0)