2018 m. liepos 22 d., Sekmadienis

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai

2018-01-07
 
Vytautas Valentinas Česnulis

Vytautas Valentinas Česnulis

 

Tęsinys. Pradžia 2017 12 10.

Vytautas Valentinas Česnulis,

LŽS narys

Paskui Julius Navikas tapo laikraščio „Vilniaus rytojus" atsakinguoju redaktoriumi. Laikraštis išėjo sujungus „Kelią", „Vilniaus aidą" ir „Dirvą". Iš pradžių „Viln. rytojus" buvo savaitraštis, o vėliau ėjo du kartus per savaitę. J. Navikas jo ats. redaktoriumi buvo visą laiką - nuo 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 26 d., kai dėl lenkų valdžios sulaikymo išėjo paskutinis numeris („Viln. rytojaus" faktiškasis redaktorius buvo Vincas Budrevičius). 1932-1937 m. su „Viln. rytojumi" ėjo priedas vaikams „Aušrelė" (išleisti 172 numeriai). Jos redaktoriumi taip pat pasirašinėjo J. Navikas. „Aušrelė" atskirai nebuvo prenumeruojama, o siuntinėjama tik su „Viln. rytojumi".

„Vilniaus rytojus" daug kartų buvo konfiskuojamas: LCVA yra beveik pusšimtis su tuo susijusių bylų. Vieni konfiskavimai būdavo teismo patvirtinami, kiti panaikinami. Būta atvejų, kai laikraščio numeris konfiskuotas ir redakcijai negrąžintas, tačiau teisminis tyrimas dėl jo nepradėtas. Iškeltos bylos paprastai pereidavo per miesto, apygardos ir apeliacijos teismus, o kai kurios pasiekdavo ir Lenkijos Aukščiausiąjį teismą Varšuvoje. „Dažniausiai tos bylos pasibaigdavo laimingai ir ats. redaktorius J. Navikas būdavo išteisinamas, - rašoma vienkartinio leidinio „Kelias" nekrologe. - Pagal nustatytą tvarką jis turėdavo pasirodyti bylas svarstant tik pirmose teismų instancijose, kitose jo buvimas būdavo neprivalomas, o vis dėlto ir aukštesnėse instancijose gal nepraėjo nė viena byla, kur J. Navikas nebūtų sėdėjęs kaltinamųjų suole. Neklausydavo ir advokatų. Mat jis buvo šventai įsitikinęs, kad jo dalyvavimas byloje daug padėsiąs ir viską sušvelninsiąs..."

Kai kuriuose su „Keliu" ir „Vilniaus rytojumi" susijusių policijos tardymų ir teismų posėdžių protokoluose J. Navikas vadinamas lenku. Gaila, kad bibliografai kol kas neatskleidę konfiskuotuose laikraščių numeriuose išspausdintų daugumos rašinių autorių slapyvardžių. Archyvo bylose ir bibliotekų komplektuose nėra kai kurių konfiskuotų „Vilniaus rytojaus" numerių; apie juose spausdintą okupantų valdžiai priešišką medžiagą galima spręsti tik iš teismų bylose esančių lenkiškų vertimų santraukų ar trumpučių informacijų pačiame laikraštyje. Cituojamuose tekstuose nieko nekeitėme - palikome net kai kur dviprasmiškai atrodančius parašymus.

Konfiskuotas jau antrasis „Viln. rytojaus" numeris, išėjęs 1928 m. gruodžio 8 d. Nusikalsta straipsniu „Šeimyna - lietuvybės židinys" (aut. K. Pupeika=Kristupas Čibiras). Straipsnyje kalbama apie Vilniaus kraštą. „Daugelis šio krašto gyventojų visai yra praradę sąmonę, kad jie lietuviai - jie šiandien jau lenkai ar gudai; kitiems iš lietuviškos sąmonės teliks tik vienas neaiškus nusijautimas lietuviškos kilmės." „... Oras aplinkui mūsų kraštą užnuodytas, prileistas ir vis dar prileidžiamas svetimų bakterijų. Tam dirba nuo XVI, o netgi nuo XIV amžių lenkų išmintis ir pastanga. Iš karto ėjo mums tos bakterijos (pradai), pridengtos poniškomis laisvėmis ir herbais, vėliau katalikiška tikyba ir poniškumu, paskui, rusams mus pavergus ir atėmus mums spausdintą žodį, per lenkišką knygą, o šiandieną tam dirba visas lenkų tautos ir valstybės aparatas." Mums net seniūnais valsčiuose būti negalima, mūsų mokyklos uždaromos, mūsų spauda gali kalbėti tik puse lūpų. Pasistenkime, kad bent šeimyna sveika ir gyva būtų. „Pasirūpinkime, kad joje oras būtų grynas, lietuviškas."

Vilniaus apygardos teismas patenkino miesto storastos gruodžio 10 d. prašymą: laikraščio Nr. 2 areštą gruodžio 14 d. patvirtino (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 283). Kaltinimas pagal BK 129 str. 6 p. 1 d. J. Navikui pateiktas 1929 m. kovo 19 d. „Nusikaltėlis" buvo laisvėje, tačiau policijos priežiūroje. Teismas gegužės 7 d. leido procese dalyvauti liudytojams Vincui Liaukevičiui ir Vincui Zajančkauskui. Pagaliau Apyg. teismas 1930 m. kovo 17 d. nutarė J. Naviką, neįrodžius jo kaltės, išteisinti, teismo išlaidas padengti iš valstybės iždo, o areštuotus „Viln. rytojaus" Nr. 2 egzempliorius grąžinti redakcijai.

Vilniaus miesto storasta 1928 m. gruodžio 31 d. areštavo „Viln. rytojaus" gruodžio 29 d. Nr. 6 dėl straipsnio „Mūsų pradžios mokyklų klausimu" (aut. St. Vilnėnas=Petras Kraujalis). Prokuroro pavaduotojas 1929 m. sausio 2 d. nutarė, kad bylą turėtų tirti Apygardos teismas. Pastarasis sausio 4 d. laikraščio numerio areštą patvirtino, tačiau bylą sausio 15 d. persiuntė Vilniaus miesto teismui. Laikraštis apkaltintas pažeidęs Lenkijos Respublikos prezidento 1927 m. gegužės 10 d. potvarkio 1 str. (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 279).

Pasak laikraščio, po sunkių karo vargų Rytų Lietuva turėjo tris vidurines lietuviškas mokyklas: dvi gimnazijas ir mokytojų seminariją. Pastaroji nuo praėjusio rudens neveikė. Vilniaus krašte buvo apie 200 lietuviškų pradinių mokyklų, išlaikomų Vilniaus ir Švenčionių „Ryto" draugijų. „Koks lenkų vyriausybės nusistatymas dėl lietuvių mokyklų, mūsų visuomenė gerai žino. Lenkai kur tik gali spaudžia savo lenkiškas mokyklas į lietuvių gyvenamas vietas." Valdiškos mokyklos siekia lietuvius ištautinti. „Kur lenkų mokykloms užstoja kelią „Ryto" mokyklos, jas arba uždaro, arba palieka be mokytojų." Straipsnyje apeliuojama į vaikų tėvus, kad jie daugiau rūpintųsi lietuviškomis mokyklomis, remtų jas. „Kaip seniau kovojome ilgus metus, kol susilaukėme lietuviškų knygų ir laikraščių, taip dabar dar labiau siekiame savo reikalams lietuviškųjų mokyklų. Nepavydime lenkams jų lenkiškųjų mokyklų, bet ir mes norime savo vaikus mokinti lietuviškai skaityti ir rašyti, lietuviškai giedoti, lietuviškai melstis ir lietuviškai gyventi. To lenkų mokykla negali mūsų vaikų išmokinti." Kaip baigėsi byla dėl „Viln. rytojaus" Nr. 6 miesto teisme, žinių, deja, nėra.

Vilniaus miesto storasta, remdamasis Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio 1 str., 1929 m. gegužės 10 d. areštavo 3 900 egz. „Viln. rytojaus" gegužės 11 d. Nr. 19 (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 280). Numeryje „ydingi" du rašinėliai: skyrelis apie Lenkiją „Politinėje apžvalgoje" ir informacija iš Gardino padangės „Daugiau kantrybės" (aut. K. M.).

Apžvalgoje apie padėtį Lenkijoje minimi socialistų ir komunistų gegužės 1-osios paradai. „Susidūrimai su policija žymesni buvo Varšuvoje ir Vilniuje. Buvo net užmuštų. Šiaip jau buržuaziškoji šventė gegužės 3 diena buvo Lenkijoje daug iškilmingesnė ir aukų nebuvo" (gegužės 3-oji - 1791 m. konstitucijos diena, Lenkijos valstybinė šventė). Opolės mieste vokiečiai apdaužė lenkų artistus. Net gegužės 3 d. Varšuvoje minios protestavo prieš vokiečių žiaurumus. „Tai tik rodo, kaip lenkai moka pūsti mažą dalyką, kai užgaunama jų tautinė ambicija. Kai patys uždaro dešimtimis lietuvių mokyklas (1927 m.), lietuvių kunigus ištremia ir sodina kalėjiman nekalčiausiai, suima būriais mokytojus, tai visa, gerai atmename, viešai pagiria."

Inf. „Daugiau kantrybės" rašoma, kad Gardino apskr. inspektorius nepatvirtino daug „Ryto" mokytojų. Pastarieji raginami nepasiduoti vilionėms pereiti valdžios žinion, nes taip „sunkiai nusidės tėvynei ir visuomenei." „Mes pripratę dirbti ir kentėti, tai tik daugiau kantrybės ir patvarumo, o daug padarysime. Mokytojai! Mes į jūsų rankas atiduodame savo viltį - savo vaikus ir trokštame, kad jūs juos globotumėte ir mokytumėte tik lietuviškoje dvasioje."

Vilniaus apygardos teismas 1929 m. gegužės 14 d. laikraščio areštą patvirtino. Prokuroro pavaduotojas J. Korkucis (Korkuc) liepos 8 d. nusprendė bylą perduoti Apygardos teismui nagrinėti supaprastintame teismo procese. Apyg. teismas liepos 15 d. nutarė nepatenkinti storastos prašymo J. Naviką nubausti - prašymas per ankstyvas, nes „bus tiražo konfiskavimo teisminis nagrinėjimas". Tačiau jo nebuvo, tik laikraščio tiražas sunaikintas.

Vilniaus miesto storasta 1929 m. rugpjūčio 9 d. nutarė areštuoti „Viln. rytojaus" rugpjūčio 10 d. Nr. 33 tiražą - atspausdintus 3800 egz. už straipsnį „Mokytojų kvalifikacijos" (aut. Žaibutis) ir korespondenciją „Dzeveniškių padangė" (aut. K. K.). Storastos manymu nusikalsta pagal BK 129 str. ir Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkį. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 17 d. areštą patvirtino, o šio teismo prokuroras, spalio 24 d. nutraukęs J. Naviko teisminį persekiojimą, bylą nagrinėti perdavė Apyg. teismui (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 281). Atrodo, net dalies numerio tiražo nespėta išplatinti.

„Vilniaus krašto lietuviams mokytojams nesibaigia vargai. Kai tame krašte atsirado lenkų vyriausybė, ji stropiai ėmėsi kitaip tvarkyti lietuvių pradžios mokyklas ir ypač mokytojus", - rašoma straipsnyje. „Kas norėjo kokią viešą vietą užimti, net, pvz., privatinėje mokykloje mokytojo vietą, tai turėjo vyriausybės organams pristatyti Lenkijos pilietybės dokumentus. Lenkams buvo palengvintas būdas tokie dokumentai gauti, nelenkams tekdavo metus ir kitus laukti, jeigu buvo Vilniaus krašte gimęs ir niekur neišvažiavęs." „Jeigu buvo kitur gimęs arba nors karo metu išvažiavęs, tai tam tekdavo ir tenka 10 metų laukti pilietybės dokumentų arba stačiai iš to krašto išvažiuoti." Daug lietuvių mokytojų netvirtinama, vienintelė visam kraštui mokytojų seminarija nuo 1927 m. negali mokslo metų pradėti, kai tuo tarpu visos lenkų mokytojų seminarijos veikia. „Tik mūsų lietuviškas pasiryžimas ir didelė lietuvių mokyklos meilė duoda mūsų visuomenei ir lietuvių mokytojams jėgų ištvermingai ir garbingai dirbti ir kovoti už lietuviškosios mokyklos idealus Vilniaus krašte."

Korespondencijoje iš Dieveniškių (Šalčininkų r.) pažymimas vietos ūkio atsilikimas: žemė ariama dar daugiausia mediniais arklais, vežimai su medinėmis ašimis, keliai neišvažiuojami, miestelis neišgrįstas ir t. t. Tačiau „valsčiaus valdyba iš mūsų sunkiai uždirbtų skatikų išstatė gražius valsčiui namus ir mokyklą, kurioje mūsų lietuvių vaikai niekuomet negirdi lietuviško žodžio. Be to, nualęs valsčius pastatė už 3000 zlotų paminklą. Paminklą pavadino „Pomnik Wolności" (Laisvės paminklas), nors nežinia, kokią „laisvę" turima galvoj. Juk pas mus suvis lenkų nėra. Gyventojai visi lietuviai ir gudai. Žinoma, yra lenkų mokytojų, policijos, pašto tarnautojų ir šiaip valdininkų. Jeigu kalbama apie jų laisvę, tai suprantama, bet jeigu apie vietinių gyventojų, tai apsirikta." Valdiškose mokyklose vaikai už kalbėjimą lietuviškai baudžiami, klupdomi ant kelių. Pamaldos bažnyčioje vien lenkiškos, vaikai net lietuviškų poterių neišmokomi.

Už rašinių vertimą į lenkų kalbą Vladislovui Monkevičiui 1929 m. rugsėjo 5 d. sumokėta 15 zlotų, o už informacijos apie „Viln. rytojaus" areštą paskelbimą Vilniaus vaivadijos žurnalo „Wileński Dziennik Wojewódzki" Nr. 9 Apyg. teismo prokurorui rugsėjo 30 d. patekta 18 zl sąskaita! Apyg. teismo prokuroras spalio 24 d. nutarė tardymą dėl laikraščio nutraukti, tačiau areštuoto numerio konfiskavimui pritarė. Apyg. teismo I rajono viceprokuroro 1930 m. balandžio 5 d. nutarimu konfiskuotas laikraščio tiražas sunaikintas.

1929 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto storasta areštavo tos dienos „Viln. rytojaus" Nr. 41 už redakcinį straipsnį „Prof. Voldemarui atsistatydinus." Nusikalsta Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio reikalavimams (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 282).

Lietuvoje atsistatydino Augustino Voldemaro vadovaujama vyriausybė. Naująjį ministrų kabinetą turėjo sudaryti Juozas Tūbelis. „Prof. Voldemaro iš valdžios pasitraukimas yra neeilinis dalykas. Jojo nuopelnai Lietuvai neįkainuojami. Taip sako ne tik savieji, bet ir svetimieji." „Net „Dziennik Wileński" pranešė, kad Sovietų Rusijos oficiozas „Izvestija" giria prof. Voldemarą ir jo politiką: „Kovoje su lenkų imperialistų užgrobimo planais, gindamas sumindytas lietuvių tautos teises, Voldemaras parodė didelę drąsą, ištvermę ir nepaprastus diplomato gabumus. Nuo tos kovos jo nenubaidė tai, kad teko susidurti su žymiai stipresniu ir nuo užpenčio iki galvos lenkiškuoju imperializmu apsiginklavusiu priešininku, ir tai, kad tas lenkų imperializmas rasdavo sau paramos pas galingas Europos valstybes." Anglų laikraštis „Times" irgi aukštai įvertinęs Voldemaro nuopelnus, kai jam reikėjo ginti Lietuvos teises Tautų Lygoje (kitaip Tautų Sąjungoje).

Prokuroras prie Vilniaus apygardos teismo 1929 m. rugsėjo 30 d. prašė teismo laikraščio areštą patvirtinti. Teismas tą padarė spalio 2 d., tačiau ats. redaktorius šį kartą teismo atsakomybėn, atrodo, nebuvo patrauktas.

„Vilniaus rytojaus" 1929 m. lapkričio 6 d. Nr. 51 Vilniaus miesto storastos konfiskuotas lapkričio 7 d. dėl jam užkliuvusios „Politikos apžvalgos", tiksliau apžvalgos skyrelio apie trintį Lenkijos seime (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 278). Apyg. teismo viceprokuroras lapkričio 7 d. nusprendė bylą nagrinėti perduoti Apyg. teismui.

Prezidento I. Moscickio (Mościcki) kvietimu spalio 31 d. Varšuvoje susirinko Lenkijos naujasis seimas, tačiau darbo jis negalėjo pradėti. Seiman atvyko ministro pirmininko pareigas ėjęs maršalas Pilsudskis ir apie 100 ginkluotų karininkų. Daugiau kaip valandą Pilsudskis laukė, kada seimas pradės savo posėdį, bet nesulaukė. Seimo maršalas
I. Dašinskis (Daszyński) ginkluotus karininkus mėgino išprašyti, bet tie neklausė. Pilsudskis reikalavo pradėti posėdį, bet Dašinskis griežtai atsisakė, jeigu seimo rūmų nepaliks karininkai, ir apie padėtį seime pranešė prezidentui. Iš seimo išėjo ir Pilsudskis. Prezidentas pasiūlė seimo posėdį atidėti, kas ir buvo padaryta. „Žodžiu, Varšuvai ruduo neša naujienų. Net konstitucija gali būti pakeista. Tuotarp visi laukia, kaip seksis seimui ir dabartinei vyriausybei."

Apygardos teismas 1929 m. lapkričio 11 d. laikraščio areštą patvirtino. J. Navikas 1930 m. sausio 9 d. apkaltintas pažeidęs Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio 1 str. Tačiau tolimesnė proceso eiga neaiški. Išleistas laikraščio lapkričio 7 d. Nr. 52 su sutrumpinta „Politikos apžvalga", o visa kita medžiaga pakartota („Nenorėdami palikti skaitytojų be laikraščio, leidžiame šį numerį.") Vietoj informacijos apie Lenkjos seimą įdėta inf. „Mirė prof. Jonas Baudouin de Courtenay" (kalbininkas Boduenas de Kurtenė).

„Viln. rytojaus" 1929 m. lapkričio 16 d. Nr. 55 konfiskuotas už str. „Vilniaus klausimas tarptautinėj arenoj" (aut. Smalėnas). Atseit, nusikalsta pagal Lenkijos prezidento 1927 05 10 potvarkio 2 str. 1 p. Nespėta išplatinti nė dalies tiražo. Konfiskavimą lapkričio 21 d. patvirtinęs prokuroras (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 279).

Taigi dėl Vilniaus: „Lenkai nuo Želigovskio žygio buvo įsitikinę, kad visais atžvilgiais jie esą tikrais šeimininkais ir manė, kad ir jų visa krikšto motina Prancūzija su savo dukryte Belgija mano ne kitaip. Deja, taip nėra." Autorius pateikęs trijų žymių prancūzų juristų Fur, de Lapradelle ir Mandelstam nuomonę, kurią jie pareiškė paprašius Lietuvos ministrui Prancūzijoje P. Klimui ryšium su Ambasadorių konferencijos nutarimu (konferencija 1923 03 15 pripažino Lenkijai jos užgrobtą Vilniaus kraštą). „Visi trys, it susitarę, pasakė vieną ir tą patį: Vilnius, teisės atžvilgiu, priklauso Lietuvai ir jos suvereniteto į jį esamos padėties viešpačiai neturį mažiausio pagrindo ginčyti. Šis žymių vyrų atviras pasisakymas mums taip rūpimu klausimu turi didelės reikšmės ir reikia tikėtis, kad ateis laikas, kuomet politinės razginės noroms nenoroms turės nusilenkti teisės ir teisybės deivei."

Žurnalo „Wileński Dziennik Wojewódzki" 1929 m. gruodžio 31 d. Nr. 12 rašoma, kad laikraščio straipsnyje „yra tiesos neatitinkantys tvirtinimai apie tariamą Vilniaus priklausymą Lietuvos Respublikai" ir šitaip nusikalsta Lenkijos prezidento potvarkiui. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, 1930 m. kovo 3 d. pažymėjęs, kad prezidento 1927 05 10
potvarkis 1930 m. vasario 28 d. buvo atšauktas, nutarė klausimą dėl „Viln. rytojaus" Nr. 55 išbraukti iš nagrinėtinų bylų sąrašo ir teismo 1930 m. sausio 17 d. nutarimą dėl eigos suteikimo bylai panaikinti.

(Bus daugiau)

 

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-04-03 12:57
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Česlovas S.

2018-02-05 14:12

Labai vertingas tekstas, turintis didelę išliekamąją vertę.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media