Žiniasklaida Lietuvoje

Vytas Juozapas Urbonas

Sparčiai plintant Lietuvoje internetinei žiniasklaidai, kasmet mažėja popierinių periodinių leidinių, ypač laikraščių. Atgimimo sąjūdžio metais ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigtų laikraščių skaičius labai sparčiai augęs, ėmė mažėti nuo 1995 m. Kaip rodo „Lietuvos spaudos statistika", 1990 m. Lietuvoje ėjo 324 laikraščiai, o 1995 m. - net 477. Tačiau 2000 m. jau buvo leidžiamas 361 laikraštis, 2005 m. - 325, 2010 - 276, o 2015 - tik 222 įvairių tipų laikraščiai. Jų skaičius bei tiražai ir toliau nuolat mažėja.

Tuo tarpu žurnalinių leidinių skaičius per visą 25 metų laikotarpį tik didėjo. Jau 1990 m. ėjo 159 žurnalai ir biuleteniai, o 1995 m. - net 321. Nuo 1989 m. pradėti leisti ir visiškai nauji - naujų pavadinimų, naujos tematikos, naujo turinio - žurnalai, ir atgaivinti seni, dar prieš karą Nepriklausomoje Lietuvoje, o vėliau užsienyje ėję leidiniai. Vieni buvo orientuoti į plačiąją visuomenę, kiti skirti specialistams, įvairių profesijų žmonėms, treti - mokslo darbuotojams.

Pirmiausia pradėjo eiti universalios tematikos, įvairaus išsilavinimo ir amžiaus žmonėms skirti žurnalai, gvildenantys aktualias socialines, ekonomines, kultūrines, estetines, politines, žmonių bendravimo problemas. Daugelio įsteigtų žurnalų leidimas po kurio laiko nutrūko, tačiau iki šiol tebeleidžiami tuo laikotarpiu įsteigti žurnalai Krantai, Magazyn Wileński (lenkų kalba), Psichologija tau, Keturi ratai, Karys, Veidas, Tik vyrams, Laima, Ji, Panelė, Tavo vaikas, Aha!, Naminukas, Penki, Flintas, Rubinaitis, Mano namai, Artuma, Sodo spalvos, Stilius, TV antena, Žvejys ir žuvis.

 Toliau buvo leidžiami anksčiau ėję plačiajai skaitytojų auditorijai skirti žurnalai (kai kurie pakeistais pavadinimais): Žvaigždutė, Gimtoji kalba (1990 m. pakeitęs leidinį Mūsų kalba), Kinas, Kultūros barai, Metai (1991 m. pakeitęs žurnalą Pergalė), Mokslas ir gyvenimas (ėjo iki 2012 m.), Moksleivis (iki 2001 m.), Moteris, Mūsų sodai (iki 1999 m.), Nemunas, Sveikata (iki 2005 m.), Šeima (iki 2004 m.), Šluota (iki 2004 m.).

Populiariausi, labiausiai skaitomi buvo pramoginiai, galvosūkių, kryžiažodžių, šeimai, moterims, vyrams bei vaikams skirti žurnalai; labai pagausėjo savaitinių naujienų bei laisvalaikio žurnalinių leidinių.

Šiuo laikotarpiu nemažai pasirodė ir specialiųjų žurnalų, skirtų įvairių ūkio šakų, atskirų profesijų ir veiklos sričių skaitytojams. Mokytojams ir studentams buvo skiriamas metodinis žurnalas Gimtasis žodis, kultūros ir švietimo darbuotojams - Liaudies kultūra, žemės ūkio darbuotojams - Ūkininkas, transporto darbuotojams - Ratai (ėjo iki 1994 m.), verslo žmonėms - Aljansas (iki 1997 m.), Verslo ir komercinė teisė (iki 2009 m.), fotografijos mėgėjams - Vyzdys, finansininkams - Sąskaityba (iki 2006 m.), Apskaitos ir mokesčių apžvalga, katalikybės puoselėtojams - Katalikų pasaulis (iki 2004 m.), Naujasis židinys.

Buvo atgaivinti prieš karą Nepriklausomoje Lietuvoje ėję žurnalai Bibliografijos žinios, Dienovidis (kultūros žurnalas, iki 2003 m.; 1990-2001 m. leistas kaip savaitinis laikraštis), Jūra, Kardas (karininkų), Lietuvos farmacijos žinios, Litova stelo (esperantininkų, iki 2010 m.), Medicina, Medžiotojas ir meškeriotojas, Naujoji Romuva, Trimitas (šaulių), Žemėtvarka ir melioracija (nuo 2001 m. Žemėtvarka ir hidrotechnika). 1989-1990 m. pilnateisiais žurnalais tapo anksčiau ėję biuleteniai bei informaciniai leidiniai Kooperatininkas (ėjo iki 1995 m.), Lietuvos sparnai (iki 2003 m.; buvęs biuletenis Sparnai), Mūsų girios (buvęs biuletenis Girios), Statyba ir architektūra, Teisės problemos (buvęs biuletenis Socialistinė teisė), Tarp knygų (buvęs biuletenis Bibliotekų darbas), Mūsų kraštas (iki 2004 m.; buvęs leidinys Kraštotyra). Toliau ėjo žurnalai Mokslas ir technika, Mūsų gamta (iki 1998 m.), Žemės ūkis. Vėliau kai kurių specialiųjų žurnalų leidimas nutrūko, tačiau atsirado ir naujų leidinių.

Mokslo darbuotojams bei specialistams skirtų naujų žurnalų ar žurnalo tipo leidinių skaičius didėjo lėčiau. Šiuo laikotarpiu pradėjo eiti mokslinis žurnalas anglų kalba Baltic Astronomy, religijos, filosofijos ir meno žurnalas Logos, mokslinis žurnalas Mokslas ir Lietuva, nuo 1994 iki 1999 m. ėjęs pavadinimu Lietuvos mokslas (lietuvių ir anglų kalbomis), buvo atkurtas 1940 m. ėjęs Baltijos šalių mokslinis žurnalas Revue Baltique (prancūzų, anglų, vokiečių kalbomis, iki 2002 m.). 1990 m. buvo reorganizuotas mokslinis žurnalas Lietuvos Mokslų akademijos darbai, kuris buvo leidžiamas nuo 1955 m. Iš pradžių ėjo šio žurnalo A serija (visuomenės mokslai) bei B serija (chemija, technika, fizinė geografija), o nuo 1960 m. - ir C serija (biologijos mokslai). Vietoj jų 1990 m. pradėti leisti 7 savarankiški moksliniai žurnalai: Chemija, Ekologija, Biologija, Energetika, Filosofija, sociologija, Informatica, Lituanistica. Be to, 1994 m. pradėjo eiti Lietuvos Mokslų akademijos žurnalai Acta Medica Lituanica, Lietuvos fizikos žurnalas (vietoj Lietuvos fizikos rinkinys), Menotyra, Žemės ūkio mokslai. Buvo pertvarkyta bei papildyta ir tęstinių leidinių serija Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pasikeitė ir daugelis kitų mokslinių žurnalo tipo leidinių, jų dauguma tapo tikrais moksliniais žurnalais.

Nuo 1989 m. buvo tobulinami bei pertvarkomi ne tik moksliniai, bet ir universalūs bei specialieji žurnalai. Juos ėmė leisti uždarosios akcinės bendrovės, visuomeninės organizacijos, žmonių grupės arba pavieniai asmenys - žurnalistai, įvairių sričių specialistai, remiami draugijų, bendrijų, sąjungų bei leidyklų. Tiesa, kai kurių šiuo laikotarpiu pradėtų leisti žurnalų išėjo tik po vieną kitą numerį, kitų leidimas kartais (dažniausiai dėl finansinių sunkumų) laikinai arba ir visai nutrūko. Tačiau apskritai visų trijų grupių žurnalinių leidinių kasmet daugėjo. 1992 m. iš viso ėjo daugiau kaip 100 mokslinių žurnalų ir tęstinių žurnalo tipo leidinių, per 70 specialiųjų (šakinių bei profesinių) žurnalų ir apie 90 universalių bei literatūrinių žurnalų. Iš viso 1995 m. ėjo 212 tikrų žurnalų, 2000 m. - 349, 2005 m. - 434, 2010 m. - 484, o 2015 m. - 498. Per netrumpą 25 metų laikotarpį dėl įvairių priežasčių nemažai žurnalų nustojo eiti, tačiau kur kas daugiau atsirado naujų. Tarp jų - jau populiariais tapę žurnalai Savaitė ir Edita (įsteigti 1999 m.), Žmonės ir Moters savaitgalis (2000 m.), Mamos žurnalas ir Sodo kraitė (2001 m.), Moters savaitė (2002 m.), Žūklė (2003 m.), Iliustruotasis mokslas (2007 m.), Geo (2008 m.) ir kiti.   

Taigi iki šiol Lietuvoje žurnalų tik daugėjo. Šiuo metu šalyje leidžiama apie 500 įvairios paskirties žurnalų bei 50 žurnalo tipo biuletenių. Pagal leidinyje „Lietuvos spaudos statistika" pateiktą 2015 m. leidinių analizę, 75 proc. visų žurnalų ir biuletenių skirta plačiajai skaitytojų auditorijai. Tai laisvalaikio, turizmo, sporto leidiniai (jų 121 pavadinimas), žurnalai moterims, vyrams, šeimai (106), politikos, filosofijos, religijos, kultūros žurnalai (53), žurnalai jaunimui, vaikams, komiksai (52), mokslo, technikos žurnalai (43), istorijos, geografijos žurnalai (20), radijo, televizijos, kino žurnalai (3), naujienų žurnalai (7). Apie 140 žurnalų bei biuletenių - specialios paskirties leidiniai: profesiniai leidiniai (104 pavadinimai), verslo leidiniai (21), profesinių sąjungų, politinių partijų, draugijų leidiniai (13).

Šiandien žurnalas, kaip specifinis nemažos apimties visai visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms skirtas periodinis leidinys, paprastai pateikia ilgas, apibendrinančio ir apžvalginio pobūdžio publikacijas, išsamiai ir įvairiapusiškai analizuoja konkrečią temą ar problemą. Komentuodamas praėjusius arba laukiamus įvykius, kultūros, meno ar literatūros reiškinius, jis padeda skaitytojui susidaryti savo požiūrį į reikšmingiausius visuomeninio gyvenimo procesus, išreiškia ir formuoja viešąją nuomonę, aktyviai veikia žmogaus vidinį pasaulį. Daugiausia vietos žurnale užima straipsniai, įvairios apimties žinutės apie kultūros, meno, politikos, visuomenės gyvenimo įvykius ir procesus, grožinė kūryba, apžvalgos, recenzijos, kronika, bibliografija, paprastos ir spalvotos iliustracijos.

Taigi žurnalas, spręsdamas beveik tuos pačius uždavinius, kaip ir laikraštis, skirtingai nuo jo, gali skelbti didesnės apimties apibendrinančias ir apžvalginio pobūdžio publikacijas, išsamiau ir plačiau panagrinėti vieną arba kitą temą bei problemą. Tiesa, palyginti retai išeinantis žurnalas negali operatyviai atspindėti visų tikrovės procesų ir nuolat, kasdien jų veikti, palaikyti nenutrūkstamo ryšio su besikeičiančiais įvykiais, kaip sugeba laikraštis. Bet žurnale galima tuos įvykius paanalizuoti vėliau - įvairiapusiškai, plačiai, apsistojant tik prie svarbiausių, aktualiausių. Tie įvykiai, apie kuriuos laikraštis stengiasi kuo greičiau informuoti visuomenę, žurnalui dažnai būna kaip faktinis pagrindas ir gyvenimiški pavyzdžiai, apmąstant, tiriant ir įvertinant tikrovės reiškinius po tam tikro laiko, iš didesnio ar mažesnio nuotolio. Tačiau vis dėlto kai kurie žurnalai, pavyzdžiui, savaitiniai, šiandien populiarūs ir Lietuvoje, savo pateikiamos informacijos operatyvumu nedaug tenusileidžia laikraščiui ar savaitraščiui. Dėl to jie mielai skaitomi.

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.