Žiniasklaida Lietuvoje

Viktoras Trofimišinas

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkės pavaduotojas

Visuomenės informavimo etikos komisija per pusmetį (kovo-rugpjūčio mėn.) išnagrinėjo daugiau kaip 70 skundžiamų publikacijų ir įvertino jų atitikimą profesinės etikos standartams. Daugiausiai skundų gauta dėl interneto ir spaudos žurnalistų darbo (po 40 proc. skundų), penktadalis - dėl televizijos; nusiskundimų radijo žurnalistų darbu nebuvo. Pažeidusiomis visuomenės informavimo etiką pripažinta 12 publikacijų: 5 spaudos, 4 televizijos, 3 interneto žiniasklaidos.

Išklausyti kitą pusę, leisti pasiaiškinti...

Vienas iš dažnų nusižengimų žurnalistiniam profesionalumui - informacijos vienpusiškumas, kai publikacijų autoriai neišklauso antrosios konflikto pusės, ruošdami publikacijas nesuteikia galimybės kritikuojamiems asmenims pasisakyti, pasiaiškinti, o paskelbę publikacijas neužtikrina jiems atsakymo teisės (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. 2 dalis įpareigoja kritikuojamam asmeniui visada suteikti atsakymo teisę, t. y. galimybę pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, pranešti apie tai visuomenei). Šį reikalavimą pažeidė alfa.lt žurnalistas T. Juškėnas publikacijose „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla" (2015-04-21) ir „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų" (2015-04-30). Publikacijas skundė bendrovė „Latvijas Tilti".

Nagrinėdama T. Juškėno publikaciją „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų", Komisija atkreipė dėmesį ir į kitus žurnalistinio darbo broko atvejus - nusižengimą nuostatai, įpareigojančiai žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus gerbti nuomonių įvairovę ir pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, ypač, kai viešojoje informacijoje atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 str.), o taip pat nepaisymą būtinybės kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (Kodekso 6 str.).

Įpareigojimui suteikti kritikuojamam asmeniui atsakymo teisę (Kodekso 22 str. 2 d.) nusižengė Kėdainių rajono laikraštis „Rinkos aikštė", paskelbęs žurnalistės Kristinos Kasparavičienės straipsnį „V. Muntianą vėl kankina valdžios troškulys" (2014-09-06). Publikacijoje pažeistas Kodekso 4 str., įpareigojantis žurnalistus aiškiai atskirti žinias ir nuomones. Publikaciją skundė V. Muntianas.

Kritikuojamam asmeniui atsakymo teisės neužtikrino ir žurnalas „Valstybė" Monikos Baltrušaitytės publikacijoje „Politinėje rinkodaroje - Paksaitės ir Matijošaituko dvikova" („Valstybė", 2015 kovo mėn., Nr. 3 (95)), tuo pažeidęs Kodekso 22 str. 2 d. Publikaciją skundė UAB „Žurnalų leidybos grupė".

Kita dažniau pasitaikanti profesinės etikos pažeidimų grupė susijusi su nepaisymu profesinio standarto, įpareigojančio žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o pateikiant įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (Kodekso 3 str.). Ši nuostata buvo pažeista Eduardo Eigirdo publikacijoje „Įtakingiausių ir pavojingiausių Lietuvos oligarchų dešimtukas" (žurnalas „Valstybė", 2015 m., Nr. 2), kurią skundė V. Matijošaitis, ir 15min.lt žurnalisto Šarūno Černiausko publikacijoje „Lietuvos įstaiga dirba Maskvai - įrodyta" (15min.lt, 2015-06-18), kurią skundė A. Račas.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, pateikdamas informaciją, privalo atskirti informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą. Šią nuostatą (Kodekso 16 str.) pažeidė laikraštis „Tauragės žinios" paskelbtoje žurnalistės Daivos Žebelienės publikacijoje „Savivaldybės darbuotoja sirgo ar atostogavo?" (2015-06-19). Publikaciją skundė S. Dadūraitė.

LNK televizijos laida „Yra kaip yra" (LNK, „Be tabu ir Ko", 2015-05-06) pripažinta
pažeidusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 12 straipsnį, įpareigojantį žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbiant informaciją, kurią jiems suteikė sukrėtimo, bejėgiškos būsenos paveiktas žmogus, įsitikinti, ar jos paskelbimas nepažeis šių asmenų teisių, stengtis numatyti galimas neigiamas pasekmes šiam asmeniui. Skundas nagrinėtas uždarame posėdyje.

Komisija dukart pripažino žiniasklaidos priemones nusižengus Kodekso 23 straipsniui, įpareigojančiam paisyti kalbos kultūros. Šiuo požiūriu profesinei etikai nusižengta Vakario Deksnio publikacijoje „Kvailystes štampuoja kietakakčiai teisėjai" („Lietuvos rytas"; 2015-04-29), kurią skundė Teisėjų taryba, ir LNK televizijos transliuotose laidose „KK2" (UAB „Be tabu ir Ko", 2014-11-11) ir „KK2 penktadienis" (UAB „Be tabu ir Ko", 2014-11-14), laidas skundė K. Komskis.

Televizijos laidoje „Prieš srovę" (TV3, 2014-12-23) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 41 straipsnis, draudžiantis skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus - be jo artimųjų sutikimo. Laidą skundė J. Simonaitis.

Ne kiekvienas skundas, adresuotas Komisijai, yra nagrinėjamas. Dalį jų pagal kompetenciją turėtų nagrinėti kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo - Vyriausioji rinkimų komisija, dėl reklamos televizijoje - Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl profesinės etikos pažeidimų kitų šalių žiniasklaidoje - tų šalių žiniasklaidos savitvarkos ar priežiūros institucijas ir t. t. Komisija apie tai informuoja skundų autorius.

Individualus kreipimasis - signalas susirūpinti

Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundus ir vertindama publikacijų atitikimą profesinės etikos standartams, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, žurnalistinio darbo specifiką ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos publikacijų turiniui, jų kokybei. Komisija kreipia dėmesį į nusižengimo pobūdį ir sunkumą. Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinių standartų laikymąsi.

Viename pirmųjų savo kreipimusi Komisija atkreipė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas" redakcijos dėmesį, jog informacija apie visuomenėje nevienareikšmiai vertinamus įvykius ir/ar asmenis turėtų būti itin tiksli ir pagrįsta. Jeigu televizijos redakcija naudojasi kitų visuomenės informavimo priemonių parengtais pranešimais, reportaže tai turi būti aiškiai įvardyta. Komisija pabrėžė, kad atsižvelgus į dabartinę situaciją, kai pripažįstama, jog didžioji dauguma Rusijos visuomenės informavimo priemonių nesibodi meluoti, iškraipyti faktus, skleisti dezinformaciją, labai svarbu, kad Lietuvos žiniasklaida išlaikytų europietiškus visuomenės informavimo standartus, t. y. kruopščiai tikrintų informaciją, atidžiai rinktųsi informacijos šaltinius, pateiktų vartotojams nešališkas ir neiškreiptas žinias.

Kreipimesi į laikrastisplunge.lt redakciją, atkreiptas dėmesys, jog darant apibendrinimus ar išskiriant tendencijas, neužtenka remtis vienu ar dviem atvejais, būtina pateikti daugiau šias tendencijas atspindinčių faktų, pateikti daugiau nuomonių. „Lietuvos ryto" redakcijai adresuotame kreipimesi raginama rengiant publikacijas, kuriose analizuojamos probleminės ir konfliktinės situacijos, pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių ir užtikrinti kuo tikslesnį faktinių aplinkybių atspindėjimą. Dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo Komisija kreipėsi ir į UAB „TELE-3", atkreipdama dėmesį, jog sąžiningumas, tendencingumo vengimas, tikslumo siekimas būtini atsiliepiant į visuomenei aktualius klausimus ir konfliktines situacijas, susijusias su asmenų priklausymu religinėms bendruomenėms.

„Plungės žinių" redakcijai rekomenduota aprašant konfliktines situacijas visuomet išklausyti ir pateikti kitą nuomonę, kritiškai vertinti informaciją. Dėl būtinybės užtikrinti kritikuojamiems asmenims galimybę pateikti savo poziciją kreiptasi ir į Varėnos laikraštį „Giružis". Raginimas daugiau dėmesio skirti tikslumui, ypač informuojant jautriomis visuomenei temomis, buvo adresuotas Biržų krašto laikraščio „Šiaurės rytai" redakcijai.

Televizijos laidos „TV Pagalba" kūrėjams ir UAB „TELE-3" skirtame kreipimesi primenama, jog būtina paisyti asmenų privatumo ir neviešinti perteklinių asmens duomenų.

Televizijos laidos „24 valandos" kūrėjai ir LNK televizija raginama rengiant reportažus apie konfliktines situacijas, vengti skatinti šiuos konfliktus ir (ar) dalyvauti darant teisės pažeidimus, bei paisyti nešališkumo principo, nesitapatinti nė su vienu konflikto dalyviu. Dar vienas kreipimasis LNK televizijai buvo adresuotas dėl laidos „Alfa" savaitė" (UAB „Alfa Media"), atkreipiant šių viešosios informacijos rengėjų dėmesį, jog, siekiant didesnio skaidrumo bei vengiant galimų dviprasmybių, publikacijose būtina nurodyti galimas savo savininkų sąsajas ir (ar) konkurenciją su publikacijose minimais asmenimis ir (ar) jų verslu.

Kreipimesi į lrytas.lt redakciją atkreiptas dėmesys, jog net ir šaržuojant būtina paisyti etikos, negalima žeminti ir šaipytis.

Žurnalo „Valstybė" redakcijai rekomenduota rašant apie kolegų darbą, paisyti kultūringos leksikos, vengti įžeidinėjimo ir menkinimo. Interneto portalo alfa.lt redakcijai skirtas kreipimasis dėl konkrečių trūkumų rengiant seriją susijusių publikacijų.

Redakcijoms ir žurnalistams skirtų individualių kreipimusi praktika visuomenės informavimo savitvarkoje nėra naujas dalykas, tačiau Visuomenės informavimo etikos komisija taiko šią praktiką plačiau, vertindama ją ir kaip naujų profesinės etikos standartų kūrimo galimybę. Kartu tai yra rimtas įspėjimas redakcijoms, jog savo kasdienėje veikloje jos tolsta nuo profesionalumo.

Komisijos darbo reglamento 47 str. numato, kad jeigu per vienus metus ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pažeidė visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Svarstymo metu Komisija turėtų įvertinti ir tai, kaip leidėjas reagavo į individualius kreipimusis, ar siekė taisyti situaciją.

Dalyvauti ar nedalyvauti

Skundai paprastai nagrinėjami atviruose Komisijos posėdžiuose. Šalių dalyvavimas nėra būtinas, o redakcijos ir žurnalistai paaiškinimus dėl skundų gali teikti raštu iš anksto. Šiais metais nedalyvaujant redakcijų atstovams ir autoriams išnagrinėta ketvirtadalis skundžiamų publikacijų, dar maždaug tiek pat išnagrinėta dalyvaujant visuomenės informavimo priemonių advokatams; trečdalis skundų išnagrinėta dalyvaujant publikacijų autoriams, o nagrinėjant kas penktą skundą dalyvavo ir žurnalistas, ir redakcijos advokatas. Taigi žurnalistai (vieni ar su advokatais) dalyvavo nagrinėjant kas antrą skundą. Autoriaus nedalyvavimo faktas neturi įtakos skundo nagrinėjimui, tačiau atvykus į posėdį užsitikrinama galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ar akcentuoti svarbias aplinkybes. Redakcijoms atstovaujantys teisininkai gerai išmano savo darbą, tačiau ne visada gali paaiškinti konkrečios publikacijos atsiradimo aplinkybes, kūrimo eigą, žurnalistinio darbo metodų pasirinkimą ir kt.